Pirmas skyrius. „Aš tikiu“ – „Mes tikime“
Pirmas poskyris. Žmogus pajėgus pažinti Dievą [27-49]
I. Žmogus trokšta Dievo
II. Keliai į Dievo pažinimą
III. Bažnyčia apie Dievo pažinimą
IV. Kaip kalbėti apie Dievą?
Santrauka
Antras poskyris. Dievas pasitinka žmogų [50-141]
1 skirsnis. Dievo apreiškimas [51-73]
I. Dievas apreiškia savo „geranorišką sumanymą“
II. Apreiškimo tarpsniai
III. Jėzus Kristus – „viso Apreiškimo tarpininkas ir pilnatvė“
Santrauka
2 skirsnis. Dieviškojo Apreiškimo perdavimas [74-100]
I. Apaštalų Tradicija
II. Tradicijos ir Šventojo Rašto ryšys
III. Tikėjimo paveldo aiškinimas
Santrauka
3 skirsnis. Šventasis Raštas [101-141]
I. Kristus – vienatinis Šventojo Rašto Žodis
II. Šventojo Rašto įkvėpimas ir tiesa
III. Šventoji Dvasia – Šventojo Rašto aiškintoja
IV. Šventojo Rašto kanonas
V. Šventasis Raštas Bažnyčios gyvenime
Santrauka
Trečias poskyris. Žmogaus atsakas Dievui [142-184]
1 skirsnis. Aš tikiu [144-165]
I. Tikėjimo klusnumas
II. „Žinau, kuo įtikėjau“ (2 Tim 1, 12)
III. Tikėjimo ypatybės
2 skirsnis. Mes tikime [166-184]
I. „Žiūrėk, Viešpatie, savo Bažnyčios tikėjimo“
II. Tikėjimo kalba
III. Vienas tikėjimas
Santrauka
Credo
26 Išpažindami savo tikėjimą, pirmiausia sakome: „Tikiu“ arba „Tikime“. Prieš dėstydami Bažnyčios tikėjimą, kuris išpažįstamas Credo, švenčiamas liturgijoje, įgyvendinamas vykdant įsakymus ir meldžiantis, klausiame, ką tai reiškia „tikėti“. Tikėjimas yra žmogaus atsakas Dievui, kuris save apreiškia ir dovanoja, gausiai teikdamas šviesos galutinės savo gyvenimo prasmės ieškančiam žmogui. Tad mes pirmiausia aptarsime tą žmogaus ieškojimą (pirmas poskyris), paskui dieviškąjį Apreiškimą, kuriuo Dievas atvirai pasirodo žmogui (antras poskyris), pagaliau tikėjimo atsaką (trečias poskyris).
|