KBK
 
katekizmas.lcn.lt
Išsaugok, pažink ir perduok tikėjimo lobį
www.biblija.lt     Vatikano II Susirinkimo dokumentai     www.lcn.lt   
 
 
Kas yra katekizmas?    Apie 1996 m. „Katalikų Bažnyčios katekizmą“ (KBK)Nuorodos  
 
 
KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO (KBK) TURINYS:

 
‹‹‹ atgaltoliau ›››  
  

Antras skyrius. Krikščionių tikėjimo išpažinimas / Antras poskyris. Tikiu į Jėzų Kristų, vienatinį Dievo Sūnų / 3 skirsnis. „Jėzus Kristus prasidėjo iš Šventosios Dvasios, gimė iš Mergelės Marijos“

2 skirsnelis. „...Prasidėjo iš Šventosios Dvasios, gimė iš Mergelės Marijos“

I. Prasidėjo iš Šventosios Dvasios...

484  Apreiškimas Marijai pradėjo „laiko pilnatvę“ (Gal 4, 4), kai išsipildo pažadai ir baigiasi pasiruošimas. Marija yra kviečiama priimti tą, kuriame „kūniškai gyvena visa dievystės pilnatvė“ (Kol 2, 9). Dieviškas atsakas į jos klausimą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“ (Lk 1, 34) nurodė Dvasios galybę: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs“ (Lk 1, 35).

485  Šventosios Dvasios misija visada esti sujungta ir suderinta su Sūnaus misija.124Šventoji Dvasia, „Viešpats Gaivintojas“125, siunčiama pašventinti Mergelės Marijos įsčių ir dievišku būdu padaryti ją vaisingą, kad ji pradėtų amžinąjį Tėvo Sūnų, gausiantį iš jos žmogiškąją prigimtį.

486  Vienatinis Tėvo Sūnus, kaip žmogus, pradėtas Mergelės Marijos įsčiose, yra „Kristus“, Šventosios Dvasios pateptasis,126 nuo pat savo žmogiškojo buvimo pradžios, nors kaip toks apreikštas palaipsniui: pirmiausia piemenims,127 išminčiams,128 Jonui Krikštytojui,129 mokiniams.130 Visas Jėzaus Kristaus gyvenimas rodo, „kaip Dievas Jį patepė Šventąja Dvasia ir galybe“ (Apd 10, 38).

II. ... gimė iš Mergelės Marijos

487  Tai, ką katalikų tikėjimas skelbia apie Mariją, remiasi tuo, ką jis skelbia apie Kristų, o tai, ko šis tikėjimas moko apie Mariją, savo ruožtu nušviečia tikėjimą į Kristų.

Išankstinis Marijos paskyrimas

488  „Dievas atsiuntė savo Sūnų“ (Gal 4, 4), bet, kad „paruoštų Jam kūną“131, panorėjo laisvo kūrinio bendradarbiavimo. Todėl savo Sūnaus Motina Jis nuo amžių išrinko Izraelio dukrą, jauną žydaitę iš Galilėjos Nazareto, „mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija“ (Lk 1, 27):

Gailestingumo Tėvas norėjo, kad iš anksto paskirtoji Motina pareikštų savo sutikimą prieš Sūnui įsikūnijant, idant tokiu pat būdu, kokiu moteris prisidėjo prie mirties, ji būtų prisidėjusi ir prie gyvybės.132

489  Senosios Sandoros metu Marijos misiją ruošė šventosios moterys. Pradžioje buvo Ieva; nepaisant jos neklusnumo, jai buvo pažadėta, kad jos palikuonis nugalės Piktąjį,133 ir kad ji bus visų gyvųjų motina.134 Dėl to pažado Sara pradėjo sūnų, būdama senyvo amžiaus.135 Priešingai visiems žmonių lūkesčiams, kad liktų ištikimas savo pažadams, Dieva{pasirinkdavo tai, kas pasauliui atrodo silpna136: Samuelio motiną Haną,137 Deborą, Rutą, Juditą, Esterą ir daugelį kitų moterų. Marija „užima pirmąją vietą tarp Viešpaties nuolankiųjų ir vargdienių, kurie viltingai iš Jo tikisi ir sulaukia išganymo. Galiausiai su ja, prakilniąja Siono dukterimi, ilgai laukus pažado išsipildymo, ateina laikų pilnatvė ir prasideda nauja išganymo ekonomija“138.

Nekaltasis Prasidėjimas

490  Kad galėtų būti Gelbėtojo Motina, Marija buvo „Dievo apipilta tokio uždavinio vertomis dovanomis“139. Angelas Gabrielius Apreiškimo metu ją sveikina kaip „malonėmis apdovanotąją“140. Iš tiesų, kad galėtų savo tikėjimu laisvai pritarti jai apreikštam pašaukimui, ji turėjo būti pilna Dievo malonės.

491  Amžiams bėgant Bažnyčia suvokė, kad Dievo „malonėmis apdovanotoji“141 Marija buvo atpirkta nuo pat savo prasidėjimo momento. Tai išapžįstama Nekaltojo Prasidėjimo dogma, popiežiaus Pijaus IX paskelbta 1854 metais:

Švenčiausioji Mergelė Marija nuo pirmos prasidėjimo akimirkos ypatinga visagalio Dievo malone ir privilegija dėl žmonijos Atpirkėjo Jėzaus Kristaus nuopelnų buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės ir nė kiek jos nesutepta.142

492  Tas „išskirtinio šventumo spindesys“, kuriuo ji buvo „nuo pat pirmo prasidėjimo akimirksnio papuošta“143, atsirado grynai iš Kristaus: ji yra „dėl savo Sūnaus nuopelnų kilnesniu būdu atpirkta.“144Labiau už visus kitus sukurtus asmenis Tėvas ją „palaimino [...] Kristuje visokeriopa dvasine palaima danguje“ (Ef 1, 3) ir išsirinko „Jame prieš pasaulio sukūrimą; [...] iš grynos meilės“ (Ef 1, 4–5), kad būtų šventa ir nesutepta Jo akivaizdoje.

493  Rytų tradicijos tėvai Dievo Motiną vadina „visiškai šventa“ (Panaghia); jie gerbia ją kaip „jokios nuodėmės sutepimo nepaliestą, laiko ją tarsi Šventosios Dvasios nuliedinta nauja būtybe“145. Dievo malone Marija liko nepaliesta jokios asmeninės nuodėmės per visą savo gyvenimą.

„Tebūna man, kaip tu pasakei...“

494  Išgirdusi, kad ji pagimdys „Aukščiausiojo Sūnų“, nepažindama vyro, Šventosios Dvasios galybe,146 Marija „tikėjimo klusnumu“147, būdama tikra, kad „Dievui nėra negalimų dalykų“, atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38). Sutikdama su Dievo žodžiu, ji tapo Jėzaus Motina ir, netrukdoma jokios nuodėmės, visa širdimi įsitraukė į dieviškąjį išganymo planą; Marija nesvyruodama atsidavė savo Sūnaus asmeniui ir misijai, kad, priklausydama nuo Jo ir drauge su Juo, Dievo malonės padedama tarnautų Atpirkimo slėpiniui:148

Šv. Ireniejus sako, kad ji „paklusdama tapo ir savo, ir visos žmonių giminės išganymo priežastimi“.149 Todėl nemažai senųjų Bažnyčios tėvų [...] jam pritaria: „Ievos neklusnumo mazgą atmezgė Marijos klusnumas; ką mergelė Ieva surišo netikėdama, tai mergelė Marija atrišo tikėjimu“.150Lygindami su Ieva, Mariją jie vadina „gyvųjų Motina“ ir dažnai tvirtina: „mirtis – per Ievą, gyvenimas – per Mariją“.151
Dieviškoji Marijos motinystė

495  Evangelijose Marija vadinama „Jėzaus Motina“ (Jn 2, 1; 19, 25),152 o dar prieš Sūnaus gimimą, Šventajai Dvasiai įkvėpus, [Elzbietos] ji buvo džiugiai pavadinta „mano Viešpaties Motina“ (Lk 1, 43). Iš tiesų tas, kurį ji pradėjo iš Šventosios Dvasios kaip žmogų ir kuris iš tikrųjų tapo jos sūnumi pagal kūną, yra ne kas kitas, kaip amžinojo Tėvo Sūnus, antrasis Švenčiausiosios Trejybės Asmuo. Bažnyčia išpažįsta, kad Marija tikrai yra Dievo Motina (Theotokos).153

Marijos mergeliškumas

496  Jau pirmuose tikėjimo apibrėžimuose154 Bažnyčia išpažino, kad Jėzus buvo pradėtas Mergelės Marijos įsčiose vien Šventosios Dvasios galia, ir patvirtino kūnišką šio įvykio aspektą: Jėzus buvo pradėtas „iš Šventosios Dvasios, be sėklos“155. Bažnyčios tėvai mergeliškajame Jėzaus prasidėjime regi ženklą, kad Dievo Sūnus gimė tikrai turėdamas tokią kaip mūsų žmogišką prigimtį:

Antai šv. Ignotas Antiochietis (II amžiaus pradžia) rašo: „Jūs esate tvirtai įsitikinę mūsų Viešpaties tiesa. Jis iš tikrųjų kūnu yra kilęs iš Dovydo giminės,156 Dievo Sūnus Dievo valia ir galybe,157 tikrai gimęs iš Mergelės, [...] tikrai buvo už mus kūnu nukryžiuotas valdant Poncijui Pilotui [...], iš tikrųjų kentėjo, kaip iš tikrųjų ir prisikėlė.“158

497  Evangeliniai pasakojimai159 mergeliškąjį Jėzaus prasidėjimą laiko dievišku veikimu, pranokstančiu bet kurį žmogišką supratimą ir galimybes:160 „jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios“, – sakė angelas Juozapui apie jo sužadėtinę Mariją (Mt 1, 20). Bažnyčia mato čia išsipildžiusį dieviškąjį pažadą, kurį skelbė pranašas Izaijas: „Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų“ (Iz 7, 14, kaip graikiškai išversta Mt 1, 23).

498  Kartais sutrinkama dėl to, kad šv. Morkaus evangelija ir Naujojo Testamento laiškai nutyli mergeliškąjį Jėzaus prasidėjimą. Gali kilti klausimas, ar tai nėra legendos arba teologinės konstrukcijos be istorinio pagrindo. Į tai reikia atsakyti: tikėjimas mergeliškuoju Jėzaus prasidėjimu susidūrė su smarkia netikinčiųjų, žydų ir pagonių opozicija, patyčiomis ir nesupratimu;161 jis nebuvo pagrįstas pagonių mitologija nei derinimusi prie to meto pažiūrų. Šio įvykio prasmė suvokiama tiktai tikėjimu, kuris, pasiremdamas „slėpinių tarpusavio ryšiu“162 , tą įvykį regi susietą su Kristaus slėpinių visuma – nuo Įsikūnijimo iki Velykų. Tokį ryšį liudija jau šv. Ignotas Antiochietis: „Šio pasaulio kunigaikščiui buvo apgaubtas paslaptimi Marijos mergeliškumas bei gimdymas, taip pat Viešpaties mirtis – trys Dievo tyloje nuaidėjusios paslaptys.“163

Marija – „visuomet Mergelė“

499  Gilindama savo tikėjimą mergeliškąja Marijos motinyste, Bažnyčia ėmė išpažinti, kad Marija visuomet liko tikra Mergelė,164 net ir pagimdžiusi žmogumi tapusį Dievo Sūnų.165 Kristaus gimimas „ne sumažino, o pašventino jos mergeliškąjį nepaliestumą“166. Bažnyčios liturgija pagerbia Mariją kaip Aeiparthenos, „visuomet Mergelę“167.

500  Kartais tam prieštaraujama, nes Evangelija mini Jėzaus brolius ir seseris.168 Bažnyčia visuomet suprato, kad tie tekstai nenurodo kitų Mergelės Marijos vaikų; iš tiesų Jokūbas ir Juozapas, Jėzaus „broliai“ (Mt 13, 55), yra sūnūs Marijos, Kristaus mokinės,169 kuri pabrėžtinai vadinama „kita Marija“ (Mt 28, 1). Pagal žinomą Senojo Testamento posakį,170 tai artimi Jėzaus giminaičiai.

501  Jėzus yra vienintelis Marijos Sūnus. Tačiau dvasinė Marijos motinystė171 apima visus žmones, kurių išganyti Jis yra atėjęs. „Ji pagimdė Sūnų, Dievo skirtą būti pirmgimiu iš daugelio brolių (plg. Rom 8, 29), tai yra tikinčiųjų, prie kurių gimimo ir auklėjimo ji prisideda motinos meile.“172

Mergeliškoji Marijos motinystė Dievo plane

502  Tikėjimo žvilgsniu aprėpę Apreiškimo visumą, galime atskleisti slėpiningus motyvus, dėl kurių Dievas savo išganymo plane panoro, kad Jo Sūnus gimtų iš Mergelės. Tie motyvai susiję tiek su Kristaus asmeniu bei Jo atperkamąja misija, tiek su Marijos sutikimu priimti tą misiją visų žmonių labui.

503  Marijos mergystė rodo absoliučią Dievo iniciatyvą Įsikūnijimo metu. Jėzus neturi kito Tėvo, tik Dievą.173 „Žmogystė, kurią Jis prisiėmė, niekada Jo neatitolino nuo Tėvo [...]; iš prigimties Jis yra Tėvo Sūnus savo dievyste, iš prigimties – Motinos Sūnus savo žmogyste, tačiau iš tikrųjų Dievo Sūnus savo abiem prigimtimis.“174

504  Jėzus buvo Mergelės Marijos įsčiose pradėtas iš Šventosios Dvasios, nes Jis yra naujasis Adomas175, duodantis pradžią naujajai kūrinijai: „Pirmasis žmogus yra iš žemės, žemiškas; antrasis žmogus iš dangaus“ (1 Kor 15, 47). Kristaus žmogystė nuo pat Jo prasidėjimo yra pilna Šventosios Dvasios, nes „Dievas teikia Jam Dvasią be saiko“ (Jn 3, 34). Tai „iš Jo“, kuris yra atpirktosios žmonijos galva,176 „pilnatvės visi mes esame gavę malonę po malonės“ (Jn 1, 16).

505  Jėzus, naujasis Adomas, savo prasidėjimu Mergelėje pradeda naująjį Dievo įvaikių gimimą Šventojoje Dvasioje per tikėjimą. „Kaip tai įvyks?“ (Lk 1, 34).177 Dieviškajame gyvenime dalyvaujama „ne iš kraujo ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo“ (Jn 1, 13). Šis gyvenimas priimamas visiškai tyrai, nes žmogui jį suteikia tik Dvasia. Žmogaus pašaukimo – būti sužadėtam su Dievu – prasmė178 tobulai išsipildė mergeliškojoje Marijos motinystėje.

506  Marija yra Mergelė, nes jos mergeliškumas yra „jokios abejonės nesužaloto“179jos tikėjimo ir neblaškomo atsidavimo Dievo valiai ženklas.180 Tai jos tikėjimas leido jai tapti Gelbėtojo Motina: „Dar labiau palaiminta Marija, priėmusi Kristaus tikėjimą, negu pradėjusi Kristaus kūną.“181

507  Marija, būdama drauge ir Mergelė, ir Motina, yra tobulas Bažnyčios paveikslas.182„Su tikėjimu priimdama Dievo Žodį, Bažnyčia ir pati tampa Motina, nes mokymu ir krikštu ji gimdo naujam ir nemirtingam gyvenimui iš Šventosios Dvasios pradėtus ir iš Dievo gimusius vaikus. Ji taip pat yra mergelė, kuri nepalytėtai ir tyrai laikosi Sužadėtiniui duotosios priesaikos.“183

Santrauka

508  Iš Ievos palikuonių Dievas išsirinko Mergelę Mariją, kad būtų Jo Sūnaus Motina. „Malonėmis apdovanotoji“ yra „puikiausias Atpirkimo vaisius“184; nuo pirmos savo prasidėjimo akimirkos ji buvo visiškai apsaugota nuo gimtosios nuodėmės, nė kiek jos nesutepta ir jokios asmeninės nuodėmės nepaliesta per visą gyvenimą.

509  Marija iš tikrųjų yra „Dievo Motina“, nes ji Motina žmogumi tapusio amžinojo Dievo Sūnaus, kuris pats yra Dievas.

510  Marija „liko Mergelė pradėdama Sūnų, Mergelė gimdydama, Mergelė nešiodama, Mergelė maitindama Jį krūtimi, mergelė visada.“185 Visa savo esybe ji yra „Viešpaties tarnaitė“ (Lk 1, 38).

511  Mergelė Marija „laisvu tikėjimu ir klusnumu bendradarbiavo žmonių išganymo labui“186. Ji ištarė taip „visos žmogiškosios prigimties vardu“187, o būdama klusni tapo naująja Ieva, gyvųjų Motina.

Išnašos

124 Plg. Jn 16, 14-15.

125 Plg. DS 150.

126 Plg. Mt 1, 20; Lk 1, 35.

127 Plg. Lk 2, 8-20.

128 Plg. Mt 2, 1-12.

129 Plg. Jn 1, 31-34.

130 Plg. Jn 2, 11.

131 Plg. Žyd 10, 5.

132 LG 56; plg. 61.

133 Pr 3, 15.

134 Plg. Pr 3, 20.

135 Plg. Pr 18, 10-14; 21, 1-2.

136 Plg 1 Kor 1, 27.

137 Plg. 1 Sam 1.

138 LG 55.

139 LG 56.

140 Lk 1, 28.

141 Lk 1, 28.

142 DS 2803.

143 LG 56.

144 LG 53.

145 LG 56.

146 Plg. Lk 1, 28-37.

147 Plg. Rom 1, 5.

148 Plg. LG 56.

149 LG 56; cit. šv. Ireniejus, Haer. 3, 22, 4.

150 LG 56; cit. šv. Ireniejus, Haer. 3, 22, 4.

151 LG 56.

152 Plg. Mt 13, 55.

153 Plg. DS 251.

154 Plg. DS 10-64.

155 Laterano Susir. 649 m.: DS 503.

156 Plg. Rom 1, 3.

157 Plg. Jn 1, 13.

158 Smyrn. 1-2.

159 Plg. Mt 1, 18-25; Lk 1, 26-38.

160 Plg. Lk 1, 34.

161 Plg. šv. Justinas, Dial. 66-67; šv. Origenas, Cels.1, 2; ten pat, 1, 69; ir kt.

162 DS 3016.

163 Šv. Ignotas Antiochietis, Eph. 19, 1; plg. 1 Kor 2, 8.

164 Plg. DS 427.

165 Plg. DS 291; 294; 442; 503; 571; 1880.

166 LG 57.

167 Plg. LG 52.

168 Plg. Mk 3, 31-35; 6, 3; 1 Kor 9, 5; Gal 1, 19.

169 Plg. Mt 27, 56.

170 Plg. Pr 13, 8; 14, 16; 29, 15; ir t. t.

171 Plg. Jn 19, 26-27; Apr 12, 17.

172 LG 63.

173 Plg. Lk 2, 48-49.

174 Frijulio Susir. 796 m. : DS 619.

175 Plg. 1 Kor 15, 45.

176 Plg. Kol 1, 18.

177 Plg. Jn 3, 9.

178 Plg. 2 Kor 11, 2.

179 LG 63.

180 Plg. 1 Kor 7, 34-35.

181 Šv. Augustinas, Virg. 3.

182 Plg. LG 63.

183 LG 64.

184 SC 103.

185 Šv. Augustinas, Serm. 186, 1.

186 LG 56.

187 Šv. Tomas Akv., S. th. 3, 30, 1.

  
‹‹‹ atgaltoliau ›››  

 
 ^^^ į viršų© Katalikų interneto tarnyba, 2003