KBK
 
katekizmas.lcn.lt
Išsaugok, pažink ir perduok tikėjimo lobį
www.biblija.lt     Vatikano II Susirinkimo dokumentai     www.lcn.lt   
 
 
Kas yra katekizmas?    Apie 1996 m. „Katalikų Bažnyčios katekizmą“ (KBK)Nuorodos  
 
 
KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO (KBK) TURINYS:

 
‹‹‹ atgaltoliau ›››  
  

Antras skyrius. Krikščionių tikėjimo išpažinimas

Trečias poskyris. Tikiu į Šventąją Dvasią

8 skirsnis. „Tikiu į Šventąją Dvasią“ [687-747]
I. Sūnaus ir Dvasios siuntimas kartu
II. Šventosios Dvasios vardas, apibūdinimai ir simboliai
Šventosios Dvasios vardas
Šventosios Dvasios apibūdinimai
Šventosios Dvasios simboliai
III. Dievo Dvasia ir Žodis pažadų laikais
Pasaulio kūrimo metu
Pažado Dvasia
Teofanijose ir Įstatyme
Karalių laikais ir tremtyje
Mesijo ir Jo Dvasios laukimas
IV. Kristaus Dvasia laikų pilnatvėje
Jonas – pirmtakas, pranašas ir krikštytojas
„Sveika, malonėmis apdovanotoji“
Jėzus Kristus
V. Dvasia ir Bažnyčia paskutinėmis dienomis
Sekminės
Šventoji Dvasia – Dievo dovana
Šventoji Dvasia ir Bažnyčia
Santrauka
9 skirsnis. „Tikiu šventąją, visuotinę Bažnyčią“ [748-975]
1 skirsnelis. Bažnyčia Dievo plane [751-780]
I. Bažnyčios pavadinimai ir įvaizdžiai
II. Bažnyčios kilmė, įsteigimas ir misija
III. Bažnyčios slėpinys
Santrauka
2 skirsnelis. Bažnyčia – Dievo tauta, Kristaus Kūnas, Šventosios Dvasios šventovė [781-810]
I. Bažnyčia – Dievo tauta
II. Bažnyčia – Kristaus kūnas
III. Bažnyčia – Šventosios Dvasios šventovė
Santrauka
3 skirsnelis. Bažnyčia yra viena, šventa, visuotinė ir apaštališka [811-870]
I. Bažnyčia yra viena
II. Bažnyčia yra šventa
III. Bažnyčia yra visuotinė [katalikiška]
IV. Bažnyčia yra apaštališka
Santrauka
4 skirsnelis. Tikintieji: bažnytinė hierarchija, pasauliečiai, pašvęstasis gyvenimas [871-945]
I. Hierarchinė Bažnyčios santvarka
II. Tikintieji pasauliečiai
III. Pašvęstasis gyvenimas
Santrauka
5 skirsnelis. Šventųjų bendravimas [šventųjų bendrystė] [946-962]
I. Dvasinių gėrybių bendrystė
II. Dangiškosios ir žemiškosios Bažnyčios bendrystė
Santrauka
6 skirsnelis. Kristaus Motina Marija – Bažnyčios Motina [963-975]
I. Marijos motinystė Bažnyčios atžvilgiu
II. Švenčiausiosios Mergelės kultas
III. Marija – eschatologinė Bažnyčios ikona
Santrauka
10 skirsnis. „Tikiu nuodėmių atleidimą“ [976-987]
I. Vienas Krikštas nuodėmėms atleisti
II. Raktų galia
Santrauka
11 skirsnis. „Tikiu kūno iš numirusių prisikėlimą“ [988-1019]
I. Kristaus ir mūsų prisikėlimas
Laipsniškas prisikėlimo apreiškimas
Kaip prisikels mirusieji?
Prisikėlę su Kristumi
II. Mirti Jėzuje Kristuje
Mirtis
Krikščioniškos mirties prasmė
Santrauka
12 skirsnis. „Tikiu amžinąjį gyvenimą“ [1020-1060]
I. Žmogaus individualusis teismas
II. Dangus
III. Galutinis išskaistinimas – skaistykla
IV. Pragaras
V. Paskutinis teismas
VI. Naujojo dangaus ir naujosios žemės viltis
Santrauka
„AMEN“ [1061-1065]

683  „Nė vienas negali ištarti: 'Jėzus yra Viešpats', jei Šventoji Dvasia nepaskatina“ (1 Kor 12, 3). „Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: Aba, Tėve!“ (Gal 4, 6). Tuo įtikėti įmanoma tik veikiant Šventajai Dvasiai. Norint susivienyti su Kristumi, pirma reikia būti Šventosios Dvasios paveiktiems. Tai Ji mus pasitinka ir sužadina mumyse tikėjimą. Krikštu – pirmuoju tikėjimo sakramentu – Šventoji Dvasia Bažnyčioje mums kiekvienam sielos gilumoje asmeniškai perteikia gyvenimą, trykštantį iš Tėvo ir mums pasiūlytą Sūnuje:

Krikštas mums suteikia malonę atgimti Dieve Tėve per Jo Sūnų Šventojoje Dvasioje. Juk tie, kurie turi savyje Dievo Dvasią, atvedami prie Žodžio, tai yra Sūnaus; Sūnus juos pristato Tėvui, o Tėvas juos padaro nemirtingus. Taigi be Dvasios neįmanoma regėti Dievo Sūnaus, ir be Sūnaus niekas negali prisiartinti prie Tėvo, nes Tėvo pažinimas yra Sūnus, o Dievo Sūnus pažįstamas Šventojoje Dvasioje.1

684  Šventoji Dvasia savo malone sužadina mūsų tikėjimą ir prikelia naujajam gyvenimui: „pažinti vienintelį tikrąjį Dievą ir Jo siųstąjį Jėzų – Mesiją“2. Vis dėlto ji iš Švenčiausiosios Trejybės Asmenų apreiškiama paskutinė. Šv. Grigalius Nazianzietis, „Teologas“, šią apreiškimo seką aiškina dieviškojo „prisitaikymo“ pedagogija:

Senasis Testamentas aiškiai skelbė Tėvą, o Sūnų – ne taip aiškiai. Naujasis atvirai apreiškė Sūnų ir leido nujausti Dvasios dievystę. Dabar Dvasia gyvena tarp mūsų ir mums vis aiškiau save atskleidžia. Iš tiesų nebūtų buvę išmintinga atvirai skelbti Sūnų, kol dar neišpažinta Tėvo dievystė, ir – vaizdžiai kalbant – apsunkinti papildomu Šventosios Dvasios krūviu, kol dar nepripažinta Sūnaus dievystė, idant [...] Trejybės šviesa vis skaidriau spindėtų apšviestiesiems, darantiems pažangą ir žengiantiems „iš garbės į garbę“.3

685  Tikėti į Šventąją Dvasią – tai išpažinti, kad Ji yra vienas Švenčiausiosios Trejybės Asmenų, vienesmė su Tėvu ir Sūnumi, „su Tėvu ir Sūnumi garbinama ir šlovinama“4. Dėl to apie dieviškąjį Šventosios Dvasios slėpinį kalbėta „Trejybės teologijoje“. Dabar aptarsime Šventosios Dvasios vaidmenį dieviškojoje „ekonomijoje“.

686  Šventoji Dvasia drauge su Tėvu ir Sūnumi nuo pradžios iki pabaigos įgyvendina mūsų išganymo planą. Tačiau tik „paskutinėmis dienomis“, pradedant atperkančiu Sūnaus Įsikūnijimu, Ji kaip Asmuo buvo apreikšta ir padovanota, pažinta ir priimta. Dabar tas dieviškasis planas, kurį įvykdė Kristus, kaip naujosios kūrinijos „Pirmgimis“ ir Galva, išlietos Dvasios dėka įgauna žmonijoje Bažnyčios, šventųjų bendravimo, nuodėmių atleidimo, kūno iš numirusiųjų prisikėlimo ir amžinojo gyvenimo kontūrus.

Išnašos

1 Šv. Ireniejus, Dem. 7.

2 Pgl. Jn 17, 3.

3 Šv. Grigalius Nazianzietis, Or. theol. 5, 26.

4 Nikėjos-Konstantinopolio Simbolis: DS 150.

  
‹‹‹ atgaltoliau ›››  

 
 ^^^ į viršų© Katalikų interneto tarnyba, 2003