Pirmas skyrius. „Aš tikiu“ – „Mes tikime“
Pirmas poskyris. Žmogus yra pajėgus pažinti Dievą [27-49]
I. Žmogus trokšta Dievo
II. Keliai į Dievo pažinimą
III. Bažnyčia apie Dievo pažinimą
IV. Kaip kalbėti apie Dievą?
Glaustai
Antras poskyris. Dievas pasitinka žmogų [50-141]
1 skirsnis. Dievo Apreiškimas [51-73]
I. Dievas apreiškia savo „laisvą, grynos meilės nutarimą“
II. Apreiškimo pakopos
III. Jėzus Kristus – „viso Apreiškimo Tarpininkas ir pilnybė“
Glaustai
2 skirsnis. Dieviškojo Apreiškimo perdavimas [74-100]
I. Apaštalinė tradicija
II. Tradicijos ir Šventojo Rašto ryšys
III. Tikėjimo paveldo aiškinimas
Glaustai
3 skirsnis. Šventasis Raštas [101-141]
I. Kristus – vienatinis Šventojo Rašto Žodis
II. Šventojo Rašto įkvėpimas ir tiesa
III. Šventoji Dvasia – Šventojo Rašto aiškintoja
IV. Šventojo Rašto kanonas
V. Šventasis Raštas Bažnyčios gyvenime
Glaustai
Trečias poskyris. Žmogaus atsakymas Dievui [142-184]
1 skirsnis. Aš tikiu [144-165]
I. Tikėjimo klusnumas
II. „Žinau, kuo įtikėjau“ (2 Tim 1, 12)
III. Tikėjimo ypatybės
2 skirsnis. Mes tikime [166-184]
I. „Žiūrėk, Viešpatie, savo Bažnyčios tikėjimo“
II. Tikėjimo kalba
III. Vienas tikėjimas
Glaustai
Credo
26 Išpažindami savo tikėjimą, pirmiausia sakome: „Tikiu“ arba „Tikime“. Prieš dėstydami Bažnyčios tikėjimą, kuris išpažįstamas Credo, švenčiamas liturgijoje, išgyvenamas vykdant įsakymus ir meldžiantis, klausiame, ką tai reiškia „tikėti“. Tikėjimas yra žmogaus atsakymas Dievui, kuris apsireiškia ir atsiduoda, gausiai teikdamas šviesos galutinės savo gyvenimo prasmės ieškančiam žmogui. Tad mes pirmiausia nagrinėsime tą žmogaus ieškojimą (pirmas poskyris), paskui dieviškąjį Apreiškimą, kuriuo Dievas atvirai pasirodo žmogui (antras poskyris), pagaliau tikėjimo atsaką (trečias poskyris).
|