Antras skyrius. Krikščionių tikėjimo išpažinimas

Tikėjimo simboliai

185  Kas sako „tikiu“, sako: „Pritariu tam, ką mes tikime.“ Tikėjimo vienybei reikalinga bendra tikėjimo kalba, visiems privaloma ir visus vienijanti tuo pačiu tikėjimo išpažinimu.

186  Nuo pat pradžios apaštalinė Bažnyčia išreikšdavo ir perduodavo savo tikėjimą trumpomis, visiems privalomomis formulėmis.¹ Tačiau labai greitai Bažnyčia nusprendė visą savo tikėjimo esmę sutelkti į organiškas ir darnias santraukas, skirtas pirmiausia besirengiantiems Krikštui:

Ši tikėjimo sintezė nėra sudaryta pagal žmonių nuomones; iš viso Šventojo Rašto buvo išrinkta tai, kas svarbiausia, kad būtų sudaryta vieningas tikėjimo mokslas. Kaip mažame garstyčios grūdelyje jau slypi daugybė jos šakų, taip ir nedaugely tos tikėjimo santraukos žodžių sukauptas visas Senojo ir Naujojo Testamento religinis pažinimas.²

187  Šios tikėjimo santraukos vadinamos „tikėjimo išpažinimais“, nes jos glaustai išreiškia krikščionių išpažįstamą tikėjimą. Jos vadinamos Credo („Tikiu“), nes paprastai prasideda tuo lotyniškuoju žodžiu. Jas vadina ir „tikėjimo simboliais“.

188  Graikiškas žodis symbolon reiškė perlaužto daikto (pvz., antspaudo) pusę, kuri buvo laikoma atpažinimo ženklu. Daikto šukės būdavo pridedamos viena prie kitos, norint identifikuoti jo pateikėją. Tad tikėjimo simbolis yra tikinčiųjų atpažinimo ir bendrumo ženklas. Vėliau symbolon reiškė rinkinį, kolekciją, apžvalgą. Tikėjimo Simbolis yra pagrindinių tikėjimo tiesų rinkinys. Vadinasi, jis yra katechezės išeities taškas ir pagrindinis jos tekstas.

189  Pirmą kartą „tikėjimo išpažinimas“ atliekamas Krikšto metu. Tad „tikėjimo simbolis“ pirmiausia yra Krikšto simbolis. Kadangi krikštijama „vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28, 19), Krikšto metu išpažįstamos tiesos yra išdėstytos pagal jų ryšį su trimis Švenčiausiosios Trejybės Asmenimis.

190  Tad Simbolis esti padalytas į tris dalis: „Iš pradžių minimas pirmasis dieviškosios prigimties Asmuo ir nuostabus kūrimo darbas; paskui antrasis Asmuo ir žmonių Atpirkimo paslaptis; pagaliau trečiasis Asmuo, mūsų pašventinimo šaltinis ir pradžia.“³ Tai „trys mūsų (Krikšto) antspaudo dalys“⁴.

191  Tos trys dalys „skirtingos, nors tarpusavyje susijusios. Pagal Bažnyčios tėvų dažnai naudotą palyginimą, jas vadiname artikulais [sąnariais]. Mat kaip atskiras kūno dalis suskirsto sąnariai, taip ir šiame tikėjimo išpažinime dera ir teisinga artikulais vadinti kiekvieną sakinį, kurį mums privalu tikėti aiškiai apibrėžtą ir atskirtą nuo kito.“⁵ Pagal senąją, šv. Ambraziejaus atstovautą tradiciją buvo įprasta Credo skirstyti į dvylika artikulų, apaštalų skaičiumi simbolizuojančių visą jų tikėjimą.⁶

192  Amžiams bėgant, yra buvę daug tikėjimo išpažinimų, arba simbolių, atsiliepiančių į atskirų epochų poreikius; tai įvairių apaštalinių ir senovinių Bažnyčių simboliai,⁷ „Quicumque“ – vadinamasis šv. Atanazo simbolis,⁸ kai kurių Sinodų ir Susirinkimų – Toledo,⁹ Laterano,¹⁰ Lijono,¹¹ Tridento,¹² arba atskirų Popiežių tikėjimo išpažinimai, pvz., „Fides Damasi“¹³ arba Pauliaus VI (1968) „Dievo Tautos Credo“¹⁴.

193  Nė vienas atskirų Bažnyčios gyvenimo etapų simbolis negali būti laikomas pasenusiu ar nebenaudingu. Jie mums padeda šiandien pažinti ir giliau suprasti visų laikų tikėjimą per įvairias jo santraukas.

Bažnyčios gyvenimui ypač svarbūs du simboliai:

194  Apaštalų Simbolis, šitaip vadinamas dėl to, kad jis pagrįstai laikomas tikslia apaštalų tikėjimo santrauka. Tai senovinis Romos Bažnyčios Krikšto simbolis. Jo autoritetas yra didžiulis, nes „tai simbolis, kurį saugo Romos Bažnyčia, – toji, kurioje sostą turėjo Petras, pirmasis tarp apaštalų, ir į kurią jis atnešė bendrą visų įsitikinimą“¹⁵.

195  Nikėjos–Konstantinopolio Simbolio autoritetas kyla iš to, kad jis yra dviejų pirmųjų visuotinių Susirinkimų (325 ir 381 m.) vaisius. Dar ir šiandien jis yra bendras visoms didžiosioms Rytų ir Vakarų Bažnyčioms.

196  Mūsų Katekizme tikėjimas bus dėstomas pagal Apaštalų Simbolį, kuris, galima sakyti, yra seniausias Romos katekizmas. Tačiau dėstymą nuolat papildys ir Nikėjos–Konstantinopolio Simbolis, kuris dažnai yra išsamesnis ir detalesnis.

197  Gyvenimą teikiančio mūsų tikėjimo simbolį priimkime kaip savo Krikšto dieną, kada visas mūsų gyvenimas buvo patikėtas „mokslo pavyzdžiui“ (Rom 6, 17). Kalbėti Credo tikint reiškia bendrauti su Dievu: Tėvu, Sūnumi ir Šventąja Dvasia. Tai reiškia taip pat bendrauti ir su visa Bažnyčia, kuri mums perduoda tikėjimą ir kurios prieglobstyje mes tikime:

Tas Simbolis yra dvasinis antspaudas, mūsų širdies mąstymas ir nuolatinė apsauga, jis iš tikrųjų yra mūsų sielos lobis.¹⁶