|
Pirmas skyrius. „Aš tikiu“ – „Mes tikime“
Trečias poskyris. Žmogaus atsakas Dievui
1 skirsnis. Aš tikiu [144-165]
I. Tikėjimo klusnumas
Abraomas – „tėvas visiems tikintiesiems“
Marija – „laiminga įtikėjusi“
II. „Žinau, kuo įtikėjau“ (2 Tim 1, 12)
Tikėti į vieną Dievą
Tikėti į Jėzų Kristų, Dievo Sūnų
Tikėti į Šventąją Dvasią
III. Tikėjimo ypatybės
Tikėjimas yra malonė
Tikėjimas yra žmogaus veiksmas
Tikėjimas ir protas
Tikėjimo laisvė
Tikėjimo būtinybė
Ištvermė tikėjime
Tikėjimas – amžinojo gyvenimo pradžia
2 skirsnis. Mes tikime [166-184]
I. „Žiūrėk, Viešpatie, savo Bažnyčios tikėjimo“
II. Tikėjimo kalba
III. Vienas tikėjimas
Santrauka
Credo
142 Savuoju Apreiškimu „neregimasis Dievas iš didžios meilės prabyla žmonėms kaip draugams ir su jais kalbasi norėdamas juos pakviesti ir priimti į savo bendrystę“1. Tam kvietimui tinkamas atsakas yra tikėjimas.
143 Tikėjimu žmogus savo protą ir valią visiškai palenkia Dievui. Visa savo esybe žmogus pritaria Dievui Apreiškėjui.2Šventasis Raštas tą žmogaus atsaką apreiškiančiam Dievui vadina „tikėjimo klusnumu“.3
Išnašos
1 DV 2.
2 Plg. DV 5.
3 Plg. Rom 1, 5; 16, 26.
|