Katalikų Bažnyčios katekizmas, 2015 (KBK'15)
Katalikų Bažnyčios katekizmas. Santrauka, 2007 (KBKS'07)
[ Jaunimo katekizmas YOUCAT, 2013 (YC'13) ]

Visas YOUCAT tekstas nėra skelbiamas, tik Pratarmė ir klausimų sąrašas su atitinkamomis KBK sąsajomis

3 skirsnis. Socialinis teisingumas

1928S-411Y-329Visuomenė laiduoja socialinį teisingumą sudarydama sąlygas ir sąjungoms, ir atskiriems individams siekti to, kas jiems priklauso pagal jų prigimtį ir pašaukimą. Socialinis teisingumas susijęs su bendruoju gėriu ir valdžia.

I. Pagarba žmogaus asmeniui

1929S-411Y-329Socialinį teisingumą galima pasiekti tik gerbiant transcendentinį žmogaus kilnumą. Asmuo yra galutinis visuomenės tikslas. Visuomenė yra nukreipta į asmens gėrį:

Būtina turėti galvoje žmogaus asmens kilnumą, kurį „saugoti ir kelti mums patikėjo Kūrėjas ir kuriam griežtai įpareigoti bei atsakingi už jį visi žmonės, nepaisant istorinių sąlygų“.38

1930S-411Y-329Pagarba žmogaus asmeniui apima ir pagarbą iš jo, kaip kūrinio, kilnumo išplaukiančioms teisėms. Tos teisės yra atsiradusios anksčiau už visuomenę ir už ją aukštesnės. Jos yra kiekvienos valdžios moralinio teisėtumo pagrindas: jas savo įstatymais paminanti arba atsisakanti pripažinti visuomenė griauna savo pačios moralinį teisėtumą.39 Negerbianti asmens valdžia, norėdama laimėti valdinių klusnumą, gali remtis tik jėga arba prievarta. Bažnyčia turi priminti geros valios žmonėms tas teises ir skirti jas nuo neteisėtų ir klaidingų reikalavimų.

1931S-411Y-329Žmogaus asmuo gerbiamas, kai gerbiamas principas, jog „artimą, niekuo neišskirdami, visi privalo laikyti 'kitu savimi', pirmiausia rūpindamiesi jo gyvenimu ir priemonėmis, būtinomis jo gyvenimo orumui“40. Jokie įstatymai nepajėgs patys savaime pašalinti baimės, išankstinio nepalankumo, išpuikimo ir egoizmo, kliudančių kurti tikrai brolišką visuomenę. Tokią laikyseną įveikia tik meilė, kuri kiekviename žmoguje įžvelgia „artimą“, savo brolį ar seserį.

1932S-411Y-329Kuo žmogus kurioje nors gyvenimo srityje bejėgiškesnis, tuo svarbesnė tampa pareiga veikliai padėti jam kaip artimui. „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40).

1933S-411Y-329Ta pati pareiga galioja ir kitaip nei mes mąstančių ar besielgiančių žmonių atžvilgiu. Pagal Kristaus mokymą atleisti reikia net nuoskaudas. Meilės įsakymą – Naujojo Įstatymo įsakymą – jis išplečia įskirdamas ir visus priešus.41 Išlaisvinimas Evangelijos dvasia nesuderinamas su neapykanta priešui, kaip asmeniui, bet ne su neapykanta priešo daromam blogiui.

II. Žmonių lygybė ir skirtumai tarp jų

1934S-412Y-330Visi žmonės, sukurti pagal vienatinio Dievo paveikslą, apdovanoti tokia pat protinga siela, yra vienodos prigimties ir kilmės. Atpirkti Kristaus auka, visi jie pašaukti dalyvauti toje pačioje dieviškojoje palaimoje: tad jie visi vienodai kilnūs.

1935S-412Y-330Iš esmės žmonės yra lygūs savo, kaip asmenų, kilnumu ir iš jo išplaukiančiomis teisėmis:

Bet kokia esminė asmens teisių nelygybė, [...] grindžiama lytimi, rase, spalva, visuomenine padėtimi, kalba arba religija, turi būti įveikta ir atmesta kaip prieštaraujanti Dievo planui.42

1936S-413Y-331Ateidamas į pasaulį, žmogus neturi viso to, kas yra būtina jo fiziniam ir dvasiniam gyvenimui plėtoti. Jam reikia kitų žmonių. Atsiranda skirtumų, susijusių su amžiumi, fizinėmis galimybėmis, intelektualiniu ar moraliniu pajėgumu, bendraujant su kitais įgytu pranašumu, turto pasiskirstymu.43 „Talentai“ nėra išdalyti vienodai.44

1937S-413Y-331Tie skirtumai atitinka Dievo planą. Dievas nori, kad kiekvienas gautų iš kito, ko jam reikia, ir kad ypatingų „talentų“ turintieji panaudotų juos stokojančiųjų labui. Skirtumai paskatina ir dažnai įpareigoja žmones būti didžiadvasius, geranoriškus ir linkusius dalytis su kitais; jie prisideda ir prie kultūrų tarpusavio praturtinimo:

Aš nedaliju visų dorybių vienodai kiekvienam. [...] Jų yra daug, ir aš vienas teikiu vienam, kitas kitam. [...] Vienam duodu meilę, kitam teisingumą; šitam nusižeminimą, anam gyvą tikėjimą. [...] Žmogaus gyvenimui reikalingas laikinąsias gėrybes aš paskirsčiau labai nevienodai nenorėdamas, kad kiekvienas turėtų visa, ko jam reikia, idant žmonėms neišvengiamai atsirastų progų vieni kitiems parodyti meilę. [...] Aš norėjau, kad jie būtų vieni kitiems reikalingi ir, kaip mano tarnai, dalytų iš manęs gautas malones ir dosnias dovanas.45

1938S-413Y-331Yra ir neteisingų nelygybių, kurios skaudina milijonus vyrų ir moterų. Jos atvirai prieštarauja Evangelijai:

Lygus asmenų orumas reikalauja siekti žmoniškesnių ir tinkamesnių gyvenimo sąlygų. Juk pernelyg dideli ekonominiai ir visuomeniniai skirtumai tarp vienos žmonių šeimos narių arba tautų kelia pasipiktinimą ir prieštarauja socialiniam teisingumui, lygybei, asmens orumui, taip pat visuomeninei ir tarptautinei taikai.46

III. Žmonių solidarumas

1939S-414Y-332Solidarumo principas, dar vadinamas „draugyste“ arba „socialine meile“, yra reikalavimas, tiesiogiai kylantis iš žmogiškos ir krikščioniškos brolybės:47

Šiandien plačiai paplitusi klaida yra šio žmogiškojo solidarumo ir meilės įstatymo užmarštis. Jį nurodo ir įpareigoja jo laikytis tiek visų bet kurios tautos žmonių bendra kilmė bei protingos prigimties lygybė, tiek ir ant kryžiaus altoriaus dangiškajam Tėvui Jėzaus Kristaus atnašauta Atpirkimo auka už nusidėjusią žmoniją.48

1940S-414Y-332Solidarumas pirmiausia pasireiškia gėrybių paskirstymu ir atlyginimu už darbą. Jis reikalauja stengtis kurti teisingesnę visuomenės tvarką, kur būtų lengviau mažinti įtampą, o konfliktai būtų sprendžiami derybomis.

1941S-414Y-332Socialines ir ekonomines problemas galima išspręsti tik padedant įvairioms solidarumo formoms: vargšų tarpusavio solidarumu, turtingųjų ir beturčių, darbininkų tarpusavio, darbdavių ir samdomų darbuotojų solidarumu, nacijų ir tautų solidarumu. Tarptautinis solidarumas yra moralinės tvarkos reikalavimas. Nuo jo iš dalies priklauso ir pasaulio taika.

1942S-414Y-332Solidarumo dorybė neapsiriboja vien materialinėmis gėrybėmis. Bažnyčia, skleisdama dvasines tikėjimo vertybes, per tai prisidėjo ir prie laikinųjų gėrybių plėtojimo, dažnai tam atverdama naujus kelius. Taip, amžiams bėgant, pasitvirtino Viešpaties žodžiai: „Jūs pirmiausia ieškokite Dievo Karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta“ (Mt 6, 33):

Du tūkstančius metų Bažnyčios sieloje tebėra gyvas jausmas, kuris skatino ir tebeskatina visų kartų ir visų tautų kitas sielas – iki pat vienuolių žemdirbių, vergų išlaisvintojų, ligonių gydytojų, tikėjimo, civilizacijos, mokslo skelbėjų didvyriškos meilės – kurti tokias socialines sąlygas, kurios galėtų visiems laiduoti žmogaus ir krikščionio vertą gyvenimą.49

Santrauka

1943S-411Y-329Visuomenė laiduoja socialinį teisingumą sudarydama sąlygas ir sąjungoms, ir paskiriems individams siekti to, kas jiems priklauso.

1944S-411Y-329Pagarba asmeniui rodoma tada, kai kitas žmogus laikomas „antruoju Aš“. Tos pagarbos prielaida yra iš vidinio asmens kilnumo išplaukiančios jo pagrindinės teisės.

1945S-412Y-330Žmonės yra lygūs dėl savo, kaip asmenų, kilnumo ir iš jo išplaukiančių teisių.

1946S-413Y-331Skirtumai tarp žmonių atitinka Dievo planą; Dievas nori, kad mes būtume reikalingi vieni kitiems. Skirtumai turi skatinti krikščionišką meilę.

1947S-413Y-331Vienodas visų žmonių kilnumas verčia stengtis mažinti per daug ryškią socialinę ir ekonominę nelygybę ir naikinti neteisingas nelygybes.

1948S-414Y-332Solidarumas yra itin krikščioniška dorybė. Su dvasinėmis gėrybėmis jis susijęs dar labiau negu su materialinėmis.

 

 

 

 

KBK nuorodos
KBKS nuorodos

1928-1933, 1943-1944411. Kaip visuomenė laiduoja socialinį teisingumą?

Visuomenė laiduoja socialinį teisingumą gerbdama asmens kaip tikrojo visuomenės tikslo orumą ir teises. Be to, visuomenė skatina su bendruoju gėriu ir valdžios vykdymu susijusį socialinį teisingumą, sudarydama sąlygas ir susivienijusiems, ir kiekvienam atskirai pasiekti tai, į ką jie turi teisę.

KBKS 411 kontekstas

1934-1935, 1945412. Kuo remiasi žmonių lygybė?

Visi žmonės lygūs savo kilnumu ir pagrindinėmis teisėmis, nes, sukurti pagal vienintelio Dievo paveikslą ir apdovanoti tokia pat protinga siela, yra tokios pat prigimties bei kilmės ir pašaukti tai pačiai dieviškajai palaimai vienatiniame Išganytojuje Kristuje.

KBKS 412 kontekstas

1936-1938, 1946-1947413. Kaip vertintina žmonių nelygybė?

Esama neleistinõs ekonominės ir socialinės nelygybės, kurią kenčia milijonai žmonių; ji aiškiai priešinga Evangelijai, prieštarauja teisingumui, asmens orumui ir taikai. Tačiau tarp žmonių esama ir įvairių veiksnių nulemtų skirtumų, atitinkančių Dievo planą. Iš tiesų Dievas nori, kad kiekvienas žmogus gautų iš kitų tai, ko jam reikia, ir kad turintieji ypatingų talentų dalytųsi jais su kitais. Tokie skirtumai akina ir neretai įpareigoja žmones būti didžiadvasius, geranorius bei dalytis tarpusavyje, prisideda prie kultūrų abipusio praturtinimo.

KBKS 413 kontekstas

1939-1942, 1948414. Kaip reiškiasi žmonių solidarumas?

Iš žmogiškosios ir krikščioniškosios brolybės plaukiantis solidarumas pirmiausia reiškiasi teisingu gėrybių paskirstymu, tinkamu atlyginimu už darbą ir įsipareigojimu teisingesnei visuomenės santvarkai. Solidarumo dorybė taip pat įgyvendinama dalijantis tikėjimo dvasinėmis gėrybėmis, dar svarbesnėmis už medžiagines.

KBKS 414 kontekstas

YC nuorodos

1928-1933, 1943-1944329. Ką vadiname socialiniu teisingumu?

1934-1935, 1945330. Ar visi žmonės yra lygūs prieš Dievą?

1936-1938, 1946-1947331. Vis dėlto yra žmonių nelygybė. Kodėl?

1939-1942, 1948332. Kuo pasireiškia krikščionių solidarumas su kitais žmonėmis?

 

KBK išnašos

38Jonas Paulius II, Encikl. Sollicitudo rei socialis, 47: AAS 80 (1988) 581.

39Plg. Jonas XXIII, Encikl. Pacem in terris, 61: AAS 55 (1963) 274.

40Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 27: AAS 58 (1966) 1047.

41Plg. Mt 5, 43–44.

42Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 29: AAS 58 (1966) 1048–1049.

43Plg. Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 29: AAS 58 (1966) 1048.

44Plg. Mt 25, 14–30; Lk 19, 11–27.

45Šv. Kotryna Sienietė, Il dialogo della Divina provvidenza, 7, ed. G. Cavallini, Roma, 1995, p. 23–24.

46Vatikano II Susirinkimas, Pastorac. konst. Gaudium et spes, 29: AAS 58 (1966) 1049.

47Plg. Jonas Paulius II, Encikl. Sollicitudo rei socialis, 38–40: AAS 80 (1988) 564–569; Idem, Encikl. Centesimus annus, 10: AAS 83 (1991) 805–806.

48Pijus XII, Encikl. Summi Pontificatus : AAS 31 (1939) 426.

49Pijus XII, Nuntius radiophonicus (1941 birželio 1): AAS 33 (1941) 204.