KBK
 
katekizmas.lcn.lt
Išsaugok, pažink ir perduok tikėjimo lobį
www.biblija.lt     Vatikano II Susirinkimo dokumentai     www.lcn.lt   
 
 
Kas yra katekizmas?    Apie 1996 m. „Katalikų Bažnyčios katekizmą“ (KBK)Nuorodos  
 
 
KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO (KBK) TURINYS:

 
‹‹‹ atgaltoliau ›››  
  

Antras skyrius. Krikščionių tikėjimo išpažinimas / Pirmas poskyris. Tikiu į Dievą Tėvą / 1 skirsnis. „Tikiu į Dievą Tėvą visagalį, dangaus ir žemės Sutvėrėją“

5 skirsnelis. Dangus ir žemė

325  Apaštalų tikėjimo simbolis liudija, kad Dievas yra „dangaus ir žemės Kūrėjas“162, o Nikėjos–Konstantinopolio tikėjimo simbolis paaiškina: „...regimosios ir neregimosios visatos Kūrėjas“163.

326  Šventojo Rašto žodžiai „dangus ir žemė“ reiškia: visa, kas egzistuoja, visa kūrinija. Jais taip pat nurodomas kūrinijoje glūdintis ryšys, kuris vienu metu ir jungia, ir skiria dangų ir žemę: „žemė“ yra žmonių pasaulis;164„dangus“ arba „dangūs“ gali reikšti dangaus skliautą,165 bet taip pat Dievo buvimo „vietą“: mūsų „Tėvą danguje“ (Mt 5, 16),166 tad ir „dangų“ – eschatologinę garbę. Pagaliau žodis „dangus“ reiškia ir dvasinių kūrinių, angelų, kurie supa Dievą, buvimo „vietą“.

327  Laterano IV Susirinkimo tikėjimo išpažinime tvirtinama, kad Dievas „laikų pradžioje iš nieko sukūrė drauge vieną ir kitą, dvasinę ir kūninę kūriniją, tai yra angelus ir žemiškąjį pasaulį, o vėliau ir žmogų, tarsi bendrai – iš dvasios ir kūno – sudarytą“167.

I. Angelai
Angelų egzistavimas – tikėjimo tiesa

328  Dvasinių, nekūninių būtybių, kurias Šventasis Raštas paprastai vadina angelais, egzistavimas yra tikėjimo tiesa. Tai aiškiai liudija tiek Raštai, tiek ir visa Tradicija.

Kas jie yra?

329  Šv. Augustinas apie juos sako : „'Angelas' reiškia ne prigimtį, o vaidmenį. Tu paklausi, kaip ši prigimtis vadinasi? – Dvasia. Tu paklausi, koks jos vaidmuo? – Angelas; pagal tai, kas jis yra, tai dvasia, pagal tai, ką veikia, – angelas.“168 Angelai visa savo esybe yra Dievo tarnai ir pasiuntiniai. Kadangi jie „visuomet regi mano dangiškojo Tėvo veidą“ (Mt 18, 10), jie vykdo „įsakymą, paklusnūs Jo tartam žodžiui“ (Ps 103, 20).

330  Kaip grynai dvasiniai kūriniai, jie turi protą ir valią, yra asmenys169 ir nemirtingi170. Tobulumu jie pranoksta visus regimus kūrinius. Tai rodo jų garbės spindesys.171

Kristus „su visais savo angelais“

331  Kristus yra angelų pasaulio centras. Angelai yra Jo: „Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su Juo visi angelai...“ (Mt 25, 31). Jie yra Jo, nes sukurti Jo ir Jam: „Nes Jame sukurta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios, – visa sukurta per Jį ir Jam“ (Kol 1, 16). Dar labiau jie yra Jo dėl to, kad Jis juos padarė savo išganymo plano skelbėjais: „Argi jie visi nėra tik tarnaujančios dvasios, išsiųstos patarnauti tiems, kurie paveldės išganymą?“ (Žyd 1, 14).

332  Angelai veikia nuo pat pasaulio sukūrimo172 ir visoje išganymo istorijoje; iš tolo ar iš arti jie skelbia tą išganymą ir tarnauja dieviškajam planui jį vykdydami: uždaro žemiškąjį rojų,173 globoja Lotą,174 išgelbsti Hagarą ir jos vaiką,175 sulaiko Abraomo ranką,176 tarpininkauja skelbiant Įstatymą,177 veda Dievo tautą,178 praneša apie gimimus179 ir pašaukimus,180 patarnauja pranašams181 – tai vis jų veiklos pavyzdžiai. Pagaliau angelas Gabrielius praneša apie Jėzaus pirmtako ir paties Jėzaus gimimą.182

333  Įsikūnijusiojo Žodžio gyvenime nuo pat Įsikūnijimo iki Dangun žengimo angelai Jį garbina ir Jam tarnauja. „Įvesdamas Pirmgimį į pasaulį, Jis [Dievas] sako: 'Tepagarbina Jį visi Dievo angelai'“ (Žyd 1, 6). Jų šlovinimo giesmė Kristui gimus nesiliauja skambėjusi Bažnyčios šlovinime: „Garbė Dievui aukštybėse...“ (Lk 2, 14). Jie globoja Jėzaus kūdikystę,183 tarnauja Jam dykumoje,184 stiprina Alyvų kalno agonijoje,185 kai Jis galėtų būti jų išgelbėtas iš priešų rankų,186 kaip kadaise Izraelis.187 Taip pat angelai skelbia188 Gerąją Įsikūnijimo Naujieną189 ir Kristaus Prisikėlimą190. Jie vėl lydės – kaip yra skelbę – sugrįžtantį Kristų191 ir tarnaus Jam teisiant pasaulį.192

Angelai Bažnyčios gyvenime

334  Iki to laiko visą Bažnyčios gyvenimą lydi slėpininga ir galinga angelų globa.193

335  Liturgijoje Bažnyčia vienijasi su angelais, šlovindama triskart šventą Dievą;194 ji šaukiasi jų pagalbos (mirusiųjų liturgijos195 maldoje In paradisum deducant te angeli... ar Bizantijos liturgijos196 „Cherubinų himne“), ypač gerbia kai kurių angelų (šv. Mykolo, šv. Gabrieliaus, šv. Rafaelio, angelų sargų) atminimą.

336  Nuo gyvenimo pradžios197 ligi mirties198 jie žmones saugo199 ir užtaria200. „Šalia kiekvieno tikinčiojo būna angelas globėjas ir ganytojas, vedantis jį per gyvenimą.“201 Dar žemėje gyvendamas, krikščionis tikėjimu dalyvauja palaimingoje su Dievu susivienijusių angelų ir žmonių bendruomenėje.

II. Regimasis pasaulis

337  Dievas pats sukūrė regimąjį pasaulį su visu jo turtingumu, įvairove ir tvarka. Šventasis Raštas Kūrėjo veikimą vaizduoja simboliškai kaip šešias Dievo „darbo“ dienas, kurios baigiasi septintos dienos „poilsiu“.202 Šventasis tekstas apie sukūrimą moko tiesų, kurias Dievas apreiškė mūsų išganymui203 ir kurios leidžia „įžvelgti visos kūrinijos giliąją prigimtį, vertę ir paskirtį Dievo garbei“204.

338  Nėra nieko, kas nebūtų gavęs būties iš Dievo Kūrėjo. Pasaulis prasidėjo, kai Dievas savo Žodžiu pašaukė jį iš nebūties; visos egzistuojančios esybės, visa gamta, visa žmonijos istorija kyla iš to pirminio įvykio: tai pati pradžia, nuo kurios atsiranda pasaulis ir prasideda laikas.205

339  Kiekvienas kūrinys yra savaip geras ir tobulas. Apie kiekvieną „šešių dienų“ darbą pasakyta: „Ir Dievas matė, kad tai gera.“ „Jau pačiu sukūrimu visi daiktai yra gavę savo patvarumą, tiesą, gėrį, savus dėsningumus ir tvarką.“206 Skirtingi kūriniai, sumanyti kaip vis kitokia būtis, savaip atspindi begalinę Dievo išmintį ir gerumą. Todėl žmogus privalo gerbti kiekvieno kūrinio gerumą ir nesinaudoti daiktais netvarkingai, nes kitaip paniekintų Kūrėją ir užtrauktų žalingų padarinių žmonėms ir jų aplinkai.

340  Dievas panorėjo, kad kūriniai būtų vieni nuo kitų priklausomi. Saulė ir mėnulis, kedras ir lauko gėlė, erelis ir žvirblelis – jų nesuskaitomi skirtumai ir nevienodumas reiškia, kad jokiam kūriniui neužtenka vien jo paties. Jie egzistuoja tik priklausydami vienas nuo kito, kad papildytų vienas kitą tarnaudami vienas kitam.

341  Visatos grožis: sukurtojo pasaulio tvarka ir darna pagrįsta esybių skirtingumu ir jų tarpusavio santykiais. Žmogus tuos santykius tolydžio atranda kaip gamtos dėsnius. Jie stebina mokslininkus. Kūrinijos grožis atspindi begalinį Kūrėjo grožį. Jis turi įkvėpti pagarbą ir palenkti žmogaus protą bei valią.

342  Kūrinių hierarchiją išreiškia „šešių dienų“ seka, kai kūriniai vis pasirodo nuo mažiau tobulo ligi tobuliausio. Dievas myli visus savo kūrinius.207 Jis rūpinasi kiekvienu, neišskirdamas nė žvirblio. Vis dėlto Jėzus sako: „Jūs vertesni už daugybę žvirblių“ (Lk 12, 7), arba: „O kaip daug brangesnis už avį žmogus!“ (Mt 12, 12).

343  Žmogus yra kūrinijos viršūnė. Įkvėpto autoriaus pasakojime tai išreiškiama aiškiai skiriant žmogaus ir kitų kūrinių sukūrimą.208

344  Visi kūriniai yra tarpusavyje susiję, nes visi sukurti to paties Kūrėjo ir visi skirti Jo garbei:

Tešlovina Tave, o Viešpatie, visi tavieji kūriniai,
ypač sesuo puikioji Saulė,
kuria Tu dieną švieti mums,
jinai graži ir spindi nuostabiai,
ir primena Tave ji, o Aukščiausias...
Tešlovina Tave, o mano Viešpatie, ir brolis Vandenėlis,
labai naudingas ir romus,
brangintinas, skaistus...
Tešlovina Tave, o mano Viešpatie, sesė mūs, motulė žemė,
kuri nešioja mus ir pamaitina,
gausybę vaisių,
žiedus marguosius ir žolę išaugina...
Garbinkite ir šlovinkite mano Viešpatį,
Dėkokit Jam
ir nusižeminę giliai tarnaukit.209

345  Šabas – „šešių dienų“ darbo pabaiga. Šventajame tekste sakoma, kad „septintą dieną Dievas buvo užbaigęs darbus, kuriais buvo užsiėmęs“, „buvo atbaigti dangus ir žemė“; septintą dieną Dievas „ilsėjosi“, palaimino tą dieną ir padarė ją šventą (Pr 2, 1–3). Tie įkvėpti žodžiai yra labai pamokantys:

346  Kūrinijai Dievas davė tvarų pagrindą ir dėsnius,210 kuriais tikintysis gali patikimai remtis ir kurie jam yra nepajudinamai ištikimos Dievo sandoros ženklas ir laidas.211 Savo ruožtu žmogus privalo būti ištikimas tam pagrindui ir gerbti Kūrėjo jame įrašytus dėsnius.

347  Kūrinija yra sukurta Šabui, vadinasi, Dievo kultui ir garbinimui. Kultas įrašytas į kūrimo tvarką.212 „Nieko nelaikyti svarbesniu už Dievo garbinimą“, sakoma šv. Benedikto reguloje213 nurodant teisingą žmonių veiklos tvarką.

348  Šabas yra Izraelio įstatymų šerdis. Laikytis įsakymų reiškia elgtis pagal Dievo išmintį ir Jo valią, išreikštas Jo kūrimo darbe.

349  Aštuntoji diena. Mums išaušo nauja diena: tai Kristaus Prisikėlimo diena. Septintoji diena užbaigia pirmąją kūriniją. Aštuntoji diena pradeda naują kūriniją. Kūrimo darbo viršūne tampa dar reikšmingesnis atpirkimo darbas. Pirmosios kūrinijos prasmė ir viršūnė yra naujoji kūrinija Kristuje, ir jos spindesys pranoksta pirmosios spindesį.214

Santrauka

350  Angelai yra dvasiniai kūriniai, kurie be paliovos garbina Dievą ir Jam tarnauja, vykdydami Jo išganingus planus kitų kūrinių atžvilgiu: „Angelai prisideda prie viso to, ką mes darome gera.“215

351  Angelai supa Kristų, savo Viešpatį. Jie Jam patarnauja, ypač Jam vykdant žmonių išganymo misiją.

352  Bažnyčia gerbia angelus, kurie jai padeda žemiškosios kelionės metu ir globoja visus žmones.

353  Dievas panoro, kad Jo kūriniai būtų skirtingi ir kad kiekvienas būtų savaip geras, kad jie priklausytų vieni nuo kitų pagal tam tikrą tvarką. Visus medžiaginius kūrinius Jis skyrė žmonių labui. Žmogus, o per jį ir visa kūrinija, yra skirti Dievo garbei.

354  Gerbti kūrinijoje įdiegtus dėsnius ir daiktų prigimčiai būdingą tvarką yra išminties pradas ir moralės pagrindas.

Išnašos

162 DS 30.

163 DS 150.

164 Plg. Ps 115, 16.

165 Plg. Ps 19, 2.

166 Plg. Ps 115, 16.

167 DS 800; plg. DS 3002 ir SPF 8.

168 Psal. 103, 1, 15.

169 Plg. Pijus XII, enc. "Humani generis": DS 3891.

170 Plg. Lk 20, 36.

171 Plg. Dan 10, 9-12.

172 Plg. Job 38, 7, kur angelai yra vadinami "Dievo sūnumis".

173 Plg. Pr 3, 24.

174 Plg. Pr 19.

175 Plg. Pr 21,17.

176 Plg. Pr 22, 11.

177 Plg. Apd 7, 53.

178 Plg. Iš 23, 20-23.

179 Plg. Ts 13.

180 Plg. Ts 6, 11-24; Iz 6, 6.

181 Plg. 1 Kar 19, 5.

182 Plg. Lk 1, 11. 26.

183 Plg. Mt 1, 20; 2, 13. 19.

184 Plg. Mt 1, 13; Mt 4, 11.

185 Plg. Lk 22, 43.

186 Plg. Mt 26, 53.

187 Plg. 2 Mak 10, 29-30; 11, 8.

188 Plg. Lk 2, 10.

189 Plg. Lk 2, 8-14.

190 Plg. Mk 16, 5-7.

191 Plg. Apd 1, 10-11.

192 Plg. Mt 13, 41; 24, 31; Lk 12, 8-9.

193 Plg. Apd 5, 18-20; 8, 26-29; 10, 3-8; 12, 6-11; 27, 23-25.

194 Rm I, "Sanctus".

195 OEx 50.

196 Šv. Jono Auksaburnio liturgija.

197 Plg. Mt 18, 10.

198 Plg. Lk 16, 22.

199 Plg. Ps 34, 8; 91, 10-13.

200 Plg. Job 33, 23-24; Zch 1, 12; Tob 12, 12.

201 Šv. Bazilijus, Eun. 3, 1.

202 Plg. Pr 1, 1-2, 4.

203 Plg. DV 11.

204 LG 36.

205 Plg. šv. Augustinas, Gen. Man. 1, 2, 4.

206 GS 36, § 2.

207 Plg. Ps 145, 9.

208 Plg. Pr 1, 26.

209 Šv. Pranciškus Asyžietis, Cant.

210 Plg. Žyd 4, 3-4.

211 Plg. Jer 31, 35-37; 33, 19-26.

212 Plg. Pr 1, 14.

213 Reg. 43, 3.

214 Plg. Rm I, Velyknaktis 24: malda po pirmojo skaitinio.

215 Šv. Tomas Akv., S. th.1, 114, 3, ad 3.

  
‹‹‹ atgaltoliau ›››  

 
 ^^^ į viršų© Katalikų interneto tarnyba, 2003