KBK
 
katekizmas.lcn.lt
Išsaugok, pažink ir perduok tikėjimo lobį
www.biblija.lt     Vatikano II Susirinkimo dokumentai     www.lcn.lt   
 
 
Kas yra katekizmas?    Apie 1996 m. „Katalikų Bažnyčios katekizmą“ (KBK)Nuorodos  
 
 
KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO (KBK) TURINYS:

 
‹‹‹ atgaltoliau ›››  
  

Antras skyrius. Krikščionių tikėjimo išpažinimas / Antras poskyris. Tikiu į Jėzų Kristų, vienatinį Dievo Sūnų

7 skirsnis. „Iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti“

I. „Jis vėl garbingai ateis“
Kristus jau viešpatauja per Bažnyčią...

668  „Kristus numirė ir atgijo, kad būtų gyvųjų ir mirusiųjų Viešpats“ (Rom 14, 9). Kristaus Žengimas į dangų reiškia Jo žmogystės dalyvavimą paties Dievo galybėje ir valdžioje. Jėzus Kristus yra Viešpats: Jam priklauso visa valdžia danguje ir žemėje. Jis yra „aukščiau už visas kunigaikštystes, valdžias, galybes, viešpatystes“, nes Tėvas „visa Jam palenkė po kojų“ (Ef 1, 21–22). Kristus yra visatos607 ir istorijos Viešpats. Žmonių istorija ir net visa kūrinija yra Jame „tartum galvoje [...] iš naujo suvienytos“,608 Jam esant jų transcendentine viršūne.

669  Būdamas Viešpats, Kristus yra ir savojo kūno – Bažnyčios Galva.609Nors paimtas į dangų bei pašlovintas ir iki galo atlikęs savo misiją, žemėje Jis pasilieka savo Bažnyčioje. Iš Atpirkimo išauga Kristaus valdžia, kurią Jis vykdo Bažnyčioje610 Šventosios Dvasios galia. „Kristaus karalystė jau dabar slėpiningu būdu“611 egzistuoja Bažnyčioje, kuri yra šios „Karalystės ūglis ir pradžia žemėje“612.

670  Žengimu į dangų pradedama Dievo plano baigiamoji stadija. Mums jau „atėjo valanda paskutinė“ (1 Jn 2, 18).613 „Tad mes jau esame sulaukę amžių baigties, ir pasaulio atnaujinimas yra neatšaukiamai nuspręstas bei tam tikru būdu iš tikrųjų jau vyksta šiame amžiuje, nes Bažnyčia jau žemėje yra paženklinta tikro, nors ir netobulo šventumo.“614 Jau dabar Kristaus karalystė matoma stebuklinguose ženkluose,615 kurie lydi jos skelbimą per Bažnyčią .616

...belaukiant, kol visa bus Jam pajungta

671  Kristaus karalystė, sudabartinta Jo Bažnyčioje, dar turi būti galutinai atbaigta Kristaus atėjimu į žemę „su didžia galybe ir garbe“ (Lk 21, 27).617 Karalystę dar puola piktosios jėgos,618 nors jos jau yra iš esmės nugalėtos Kristaus Velykomis. Kol visa bus Jam pajungta,619„kol nėra naujojo dangaus ir naujosios žemės, kuriuose gyvena teisybė, keliaujančiajai Bažnyčiai su dabartiniam laikotarpiui priklausančiais sakramentais ir institucijomis būdingas šio pasaulio praeinantis pavidalas. Ir ji pati gyvena tarp kūrinių, kurie tebedūsauja ir tebevaitoja iki šiol bei tebelaukia Dievo vaikų apsireiškimo“620. Dėl to krikščionys, ypač Eucharistijoje, meldžia621 paskubinti Kristaus atėjimą,622 kreipdamiesi į Jį: „Ateik, Viešpatie!“ (Apr 22, 20)623.

672  Prieš žengdamas į dangų, Kristus tvirtino, kad dar neatėjo valanda garbingai atkurti Izraelio tautos lauktos Mesijo karalystės,624 kuri, anot pranašų,625 turės visiems žmonėms laiduoti galutinį teisingumo, meilės ir taikos viešpatavimą. Dabarties metas, kaip sako Viešpats, yra Dvasios ir liudytojų626 metas, bet drauge metas ir suspaudimų,627 ir išmėginimo blogiu,628 kuris neaplenks nė Bažnyčios629 ir duos pradžią paskučiausių laikų630 kovai. Tai laukimo ir budėjimo metas.631

Garbingas Kristaus atėjimas, Izraelio viltis

673  Kristui įžengus į dangų artinasi garbingasis Jo atėjimas,632 nors ir ne mūsų reikalas „žinoti laiką ir metą, kuriuos Tėvas nustatė savo galia“ (Apd 1, 7).633 Tas eschatologinis atėjimas gali įvykti kiekvienu momentu,634 nors jis ir prieš jį būsiantis galutinis išmėginimas būtų „užlaikyti“635.

674  Garbingojo Mesijo atėjimas vis dar yra atidedamas iki tam tikro istorijos momento,636 kol Jį pripažins „visas Izraelis“637, kurio „dalis [...] lieka užkietėjusi“638 dėl „netikėjimo“ (Rom 11, 20) Jėzaus. Šv. Petras tai pasako Jeruzalės žydams po Sekminių: „Tad atgailaukite ir atsiverskite, kad būtų išdildytos jūsų nuodėmės, kad nuo Viešpaties veido ateitų paguodos metas ir Jis atsiųstų jums skirtąjį Mesiją Jėzų. Jį turi priimti dangus iki visų dalykų atnaujinimo meto. Dievas tai nuo amžių paskelbė savo šventųjų pranašų lūpomis“ (Apd 3, 19–21). Ir Paulius tai pakartoja: „Nes jeigu jų atmetimas pasauliui reiškia sutaikinimą, tai ką gi reikštų jų priėmimas, jei ne gyvenimą prisikėlus iš numirusių?“ (Rom 11, 15). Visų izraelitų 639 įžengimas į mesijinį išganymą paskui visus pagonis640 leis Dievo tautai pasiekti „Kristaus pilnatvę“ (Ef 4, 13), „kad Dievas būtų viskas visame kame“ (1 Kor 15, 28).

Galutinis Bažnyčios išmėginimas

675  Prieš Kristaus atėjimą Bažnyčia turės būti galutinai išmėginta, ir daugelio tikinčiųjų tikėjimas tada susvyruos.641 Persekiojimai, lydintys jos žemišką kelionę,642 atskleis „nedorybės slėpinį“, prisidengusį religine apgaule ir siūlantį žmonėms tariamą jų problemų sprendimą atkritimo nuo tiesos kaina. Pati didžiausia yra Antikristo religinė apgaulė, tai yra pseudomesianizmas, kai žmogus garbina save, užuot garbinęs Dievą ir įsikūnijusį Jo Mesiją.643

676  Ta antikristinė apgaulė išryškėja pasaulyje kaskart, kai tik bandoma istorijoje įgyvendinti mesijinę viltį, kuri iš tiesų išsipildys tik pasibaigus istorijai eschatologiniu teismu; Bažnyčia atmetė net nuosaikią būsimos Karalystės klastotę, vadinamą milenarizmu,644 „iš esmės iškrypusio“645 sekuliarizuoto mesianizmo politinį pavidalą.

677  Bažnyčia į Karalystės garbę įžengs tik per tas paskutines Velykas, sekdama paskui mirusį ir prisikėlusį Viešpatį.646 Tad Karalystė ateis ne kaip istorinis Bažnyčios triumfas647 nuolat jai žengiant į priekį, bet kaip Dievo pergalė kovoje su paskutiniu blogio siautėjimu;648 tada iš dangaus nužengs Kristaus Sužadėtinė.649 Po šio praeinančio pasaulio galutinio, kosminio sukrėtimo650 įvyks Paskutinis teismas;651 tai bus Dievo triumfas prieš blogio maištą.

II. „Gyvųjų ir mirusiųjų teisti“

678  Kaip pranašai652 ir Jonas Krikštytojas653, taip ir Jėzus savo pamoksluose skelbė paskutinės dienos teismą. Tada paaiškės kiekvieno elgesys654 ir širdžių paslaptys655. Tada bus pasmerktas nusikalstamas netikėjimas, paniekinęs Dievo siūlomą malonę.656 Elgesys su artimu parodys, ar dieviškoji malonė ir meilė buvo priimta, ar atstumta.657 Paskutinę dieną Jėzus tars: „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40).

679  Kristus yra amžinojo gyvenimo Viešpats. Kaip pasaulio Atpirkėjas, Jis turi visišką teisę galutinai teisti žmonių darbus ir širdis. Tą teisę Jis „įgijo“ mirtimi ant kryžiaus. Todėl Tėvas „visą teismą pavedė Sūnui“ (Jn 5, 22).658 Betgi Sūnus atėjo ne pasmerkti, o išgelbėti659 ir duoti gyvybę, kuri yra Jame.660 Kiekvienas, kuris atstumia malonę šiame gyvenime, jau pats save nuteisia,661 gauna tai, ko nusipelnė savo darbais,662 ir net gali pasmerkti save amžinai atstumdamas meilės Dvasią.663

Santrauka

680  Kristus Viešpats jau viešpatauja per Bažnyčią, tačiau dar ne visi šio pasaulio dalykai Jam yra pavaldūs. Kristaus karalystė triumfuos tik po paskutinio blogio jėgų maišto.

681  Teismo dieną, pasaulio pabaigoje, Kristus ateis su didžia garbe ir pasieks galutinį gėrio triumfą prieš blogį, nors abu jie per visą istoriją augs drauge kaip kviečiai ir raugės.

682  Laikų pabaigoje atėjęs teisti gyvųjų ir mirusiųjų pašlovintasis Kristus atskleis slaptus širdžių nusiteikimus ir kiekvienam žmogui atlygins pagal jo darbus ir pagal tai, ar jis priėmė, ar atstūmė malonę.

Išnašos

607 Plg. Ef 4, 10; 1 Kor 15, 24. 27-28.

608 Plg. Ef 1, 10.

609 Plg. Ef 1, 22.

610 Plg. Ef 4, 11-13.

611 LG 3.

612 LG 3; 5.

613 Plg. 1 Pt 4, 7.

614 LG 48.

615 8 Plg. Mk 16, 17-18.

616 Plg. Mk 16, 20.

617 Plg. Mt 25, 31.

618 Plg. 2 Tes 2, 7.

619 Plg. 1 Kor 15, 28.

620 LG 48.

621 Plg. 1 Kor 11, 26.

622 Plg. 2 Pt 3, 11-12.

623 Plg. 1 Kor 16, 22; Apr 22, 17.

624 Plg. Apd 1, 6-7.

625 Plg. Iz 11, 1-9.

626 Plg. Apd 1, 8.

627 Plg. 1 Kor 7, 26.

628 Plg. Ef 5, 16.

629 Plg. 1 Pt 4, 17.

630 Plg. 1 Jn 2, 18; 4, 3; 1 Tim 4, 1.

631 Plg. Mt 25, 1-13; Mk 13, 33-37.

632 Plg. Apr 22, 20.

633 Plg. Mk 13, 32.

634 Plg. Mt 24, 44; 1 Tes 5, 2.

635 Plg. 2 Tes 2, 3-12.

636 Plg. Rom 11, 31.

637 Plg. Rom 11, 26; Mt 23, 39.

638 Plg. Rom 11, 25.

639 Plg. Rom 11, 12.

640 Plg. Rom 11, 25; Lk 21, 24.

641 Plg. Lk 18, 8; Mt 24, 12.

642 Plg. Lk 21, 12; Jn 15, 19-20.

643 Plg. 2 Tes 2, 4-12; 1 Tes 5, 2-3; 2 Jn 7; 1 Jn 2, 18. 22.

644 Plg. DS 3839.

645 Plg. Pijus XI, enc."Divini Redemptoris"; joje smerkiamas "klaidingas" šios "vargšų gelbėjimo klastotės misticizmas"; plg. taip pat GS 20-21.

646 Plg. Apr 19, 1-9.

647 Plg. Apr 13, 8.

648 Plg. Apr 20, 7-10.

649 Plg. Apr 21, 2-4.

650 Plg. Apr 20, 12.

651 Plg. 2 Pt 3, 12-13.

652 Plg. Dan 7, 10; Joel 3-4; Mal 3, 19.

653 Plg. Mt 3, 7-12.

654 Plg. Mk 12, 38-40.

655 Plg. Lk 12, 1-3; Jn 3, 20-21; Rom 2, 16; 1 Kor 4, 5.

656 Plg. Mt 11, 20-24; 12, 41-42.

657 Plg. Mt 5, 22; 7, 1-5.

658 Plg. Jn 5, 27; Mt 25, 31; Apd 10, 42; 17, 31; 2 Tim 4, 1.

659 Plg. Jn 3, 17.

660 Plg. Jn 5, 26.

661 Plg. Jn 3, 18; 12, 48.

662 Plg. 1 Kor 3, 12-15.

663 Plg. Mt 12, 32; Žyd 6, 4-6; 10, 26-31.

  
‹‹‹ atgaltoliau ›››  

 
 ^^^ į viršų© Katalikų interneto tarnyba, 2003