KBK
 
katekizmas.lcn.lt
Išsaugok, pažink ir perduok tikėjimo lobį
www.biblija.lt     Vatikano II Susirinkimo dokumentai     www.lcn.lt   
 
 
Kas yra katekizmas?    Apie 1996 m. „Katalikų Bažnyčios katekizmą“ (KBK)Nuorodos  
 
 
KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO (KBK) TURINYS:

 
‹‹‹ atgaltoliau ›››  
  

Pirmas skyrius. Sakramentinė ekonomija / Pirmas poskyris. Velykų slėpinys Bažnyčios laike

2 skirsnis. Velykų slėpinys Bažnyčios sakramentuose

1113  Viso liturginio Bažnyčios gyvenimo centras yra eucharistinė auka ir sakramentai.24 Bažnyčioje yra septyni sakramentai: Krikštas, Sutvirtinimas, arba Patepimas krizma, Eucharistija, Atgaila, Ligonių patepimas, Šventimai ir Santuoka.25 Šiame skirsnyje bus kalbama apie tai, kas tikėjimo mokymo požiūriu septyniems Bažnyčios sakramentams yra bendra. Tai, kas juo vienija šventimo prasme, bus dėstoma šio skyriaus 2-ame poskyryje; kas būdinga kiekvienam sakramentui atskirai, bus antro skyriaus tema.

I. Kristaus sakramentai

1114  „Drauge su Šventojo Rašto mokymu, Apaštalų Tradicija [...] ir vieninga Bažnyčios tėvų nuomone“26 mes pripažįstame, kad „visi Naujojo Įstatymo sakramentai yra mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus įsteigti“27.

1115  Jėzaus žodžiai ir veiksmai jau buvo išganingi Jo paslėptojo gyvenimo ir viešojo veikimo metu. Jie turėjo Jo būsimo Velykų slėpinio galią, skelbė ir ruošė tai, ką Jis duos Bažnyčiai, kai visa bus įvykę. Kristaus gyvenimo slėpiniais yra pagrįsta tai, ką dabar per savo Bažnyčios tarnautojus Kristus teikia sakramentuose, nes „tai, kas buvo matoma mūsų Atpirkėjuje, perėjo į Jo slėpinius“28.

1116  Būdami „galios“, kurios eina iš visuomet gyvo ir gyvybę teikiančio Kristaus kūno,29 Jo Kūne, kuris yra Bažnyčia, veikiančios Šventosios Dvasios veiksmai – sakramentai yra „didingi Dievo darbai“ Naujojoje ir amžinojoje Sandoroje.

II. Bažnyčios sakramentai

1117  Dvasios vedama „į tiesos pilnatvę“ (Jn 16, 13), Bažnyčia palengva susipažino su gautu iš Kristaus brangiu turtu ir, būdama ištikima Dievo slėpinių tvarkytoja,30 tiksliau nustatė, kaip jį „teikti"; lygiai taip ji pasielgė ir Šventojo Rašto kanono bei tikėjimo mokymo atveju. Praėjus ne vienam šimtmečiui, Bažnyčia taip pat suprato, kad tarp jos liturginių šventimų išsiskiria septyni, kurie tikrąja to žodžio prasme yra Viešpaties įsteigti sakramentai.

1118  Sakramentai yra „Bažnyčios“ dvejopai – „per ją“ ir „jai“. Jie yra „per Bažnyčią“, nes ji yra Kristaus veikimo sakramentas – Kristaus, veikiančio joje per atsiųstą Šventąją Dvasią. Ir jie yra „skirti Bažnyčiai“, nes sakramentais statydinama Bažnyčia31, skelbiant ir perteikiant žmonėms, pirmiausia Eucharistijoje, bendrystės su Dievu – Meile, vienu trijuose Asmenyse, slėpinį.

1119  Drauge su Galva–Kristumi būdama „nelyginant vienų vienas mistinis asmuo“32, Bažnyčia veikia sakramentuose kaip „organiška kunigiškoji bendruomenė“33: Krikštu ir Sutvirtinimu kunigiškoji tauta tampa gebanti švęsti liturgiją; antra vertus, kai kurie „tikintieji Kristaus vardu paskiriami ganyti Bažnyčią žodžiu ir Dievo malone“34.

1120  Įšventintųjų tarnyba, arba „tarnaujamoji [...] kunigystė“35, tarnauja Krikštu suteiktajai kunigystei. Ja laiduojama, kad sakramentuose per Šventąją Dvasią Bažnyčios labui veikia pats Kristus. Įsikūnijusiam Sūnui Tėvo pavestoji išganymo misija buvo patikėta apaštalams, o per juos ir jų įpėdiniams: jie gauna Jėzaus Dvasią, kad veiktų Jo vardu ir Jam atstovautų.36 Tad įšventintųjų tarnyba yra sakramentinis ryšys, jungiantis liturginius veiksmus su tuo, ką yra sakę bei darę apaštalai, o per juos su tuo, ką yra sakęs bei daręs Kristus, sakramentų šaltinis ir pagrindas.

1121  Trys sakramentai: Krikštas, Sutvirtinimas ir Šventimai, be malonės, dar suteikia sakramentinę žymę, tarsi „antspaudą“, kuriuo paženklintas krikščionis dalyvauja Kristaus kunigystėje, o Bažnyčioje dalijasi įvairiais luomais ir pareigomis. Šis Dvasios įgyvendintas panašumas į Kristų ir Bažnyčią neišdildomas,37 o nuolat išlieka kaip atvira galimybė krikščioniui gauti malonę, kaip dieviškos globos pažadas ir laidas, kaip pašaukimas garbinti Dievą ir tarnauti Bažnyčiai. Todėl šie sakramentai niekada nekartojami.

III. Tikėjimo sakramentai

1122  Kristus siuntė savo apaštalus skelbti „Jo vardu visoms tautoms“, kad jos „atsiverstų ir gautų nuodėmių atleidimą“ (Lk 24, 47). „Padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28, 19). Misija krikštyti, vadinasi, sakramentinė misija, slypi jau misijoje skelbti Evangeliją, kadangi sakramentui rengia Dievo žodis ir tikėjimas, kuriuo tam žodžiui pritariama:

Dievo tautą visų pirma jungia draugėn gyvojo Dievo žodis [...]. Žodžio skelbimas reikalingas pačiam sakramentų teikimui; juk tai sakramentai tikėjimo, kurį gimdo ir peni žodis.38

1123  „Sakramentai skirti žmonėms pašventinti, Kristaus kūnui ugdyti, pagaliau Dievui garbinti; būdami ženklai, jie tarnauja ir mokymui. Jie ne tik remiasi tikėjimu, bet tą tikėjimą žodžiais ir daiktų bei veiksmų kalba gaivina, stiprina, išreiškia, todėl vadinami tikėjimo sakramentais.“39

1124  Bažnyčios tikėjimas yra ankstesnis už tikinčiojo, kuris kviečiamas jį priimti. Teikdama sakramentus, Bažnyčia išpažįsta iš apaštalų gautą tikėjimą. Iš čia kilęs senas posakis:„Lex orandi, lex credendi“ (pagal Prosperą Akvitanietį40 [V amž.]: „Legem credendi lex statuat supplicandi“). Maldos įstatymas – tikėjimo įstatymas. Bažnyčia tiki taip, kaip meldžiasi. Liturgija yra vienas grindžiamųjų šventos ir gyvos Tradicijos elementų.41

1125  Todėl nei kunigas, nei bendruomenė savo nuožiūra negali nė vienos sakramentinės apeigos keisti ar ja manipuliuoti. Net aukščiausioji Bažnyčios valdžia negali liturgijos keisti kaip tinkama; tai dera daryti tik paklūstant tikėjimui ir liturgijos slėpinį apgaubiant religine pagarba.

1126  Kadangi sakramentais išreiškiama ir išryškinama tikėjimo bendrystė Bažnyčioje, tai lex orandi yra vienas esminių kriterijų dialogo, kuriuo siekiama atkurti krikščionių vienybę.42

IV. Išganymo sakramentai

1127  Deramai, su tikėjimu švenčiami sakramentai perduoda jais išreiškiamą malonę.43 Jie yra veiksmingi, nes juose veikia pats Kristus: Jis krikštija, Jis veikia savo sakramentuose, suteikdamas sakramentu išreiškiamą malonę. Tėvas visuomet išklauso savo Sūnaus Bažnyčios maldą, o Bažnyčia kiekvieno sakramento epiklezėje išreiškia savo tikėjimą Šventosios Dvasios galia. Kaip ugnis perkeičia visa, ką tik paliečia, taip ir Šventoji Dvasia paverčia dieviškuoju gyvenimu tai, kas būna pavesta Jos galiai.

1128  Bažnyčia tvirtina,44, jog sakramentai veiksmingi ex opere operato („pačiu sakramentinio veiksmo atlikimo faktu“), tai yra Kristaus vienąkart visų labui atlikto išganomojo darbo galia. Iš to išplaukia, kad „sakramentas veiksmingas ne dėl jį teikiančio ar gaunančio žmogaus teisumo, bet Dievo galia“45. Kai sakramentas yra švenčiamas laikantis Bažnyčios intencijos, jame ir per jį veikia Kristaus ir Jo Dvasios galia, nepaisant, koks būtų asmeninis tarnautojo šventumas. Vis dėlto sakramentų vaisiai priklauso ir nuo juos priimančiųjų nuostatų.

1129  Bažnyčia tvirtina, kad Naujosios Sandoros sakramentai yra būtini tikinčiųjų išganymui.46 „Sakramentinė malonė“ yra kiekvienam sakramentui Kristaus teikiama savita Šventosios Dvasios malonė. Dvasia gydo ir perkeičia Ją priimančiuosius, darydama juos panašius į Dievo Sūnų. Sakramentinio gyvenimo vaisiai tokie, kad įvaikystės Dvasia padaro tikinčiuosius dieviškosios prigimties dalininkais,47 gyvai suvienydama juos su vienatiniu Sūnumi, Gelbėtoju.

V. Amžinojo gyvenimo sakramentai

1130  Bažnyčia švenčia savo Viešpaties slėpinį, „kol Jis ateis“ ir kad „Dievas būtų viskas visame kame“ (1 Kor 11, 26; 15, 28). Nuo apaštalų laikų liturgija veržiasi į savo tikslą ilgesingu Dvasios šauksmu Bažnyčioje: „Marana tha!“ [„Viešpatie, ateik!“] (1 Kor 16, 22). Ji vienijasi ir su Jėzaus troškimu: „Trokšte troškau valgyti su jumis šią Velykų vakarienę [...], kolei ji išsipildys Dievo karalystėje“ (Lk 22, 15–16). Bažnyčia Kristaus sakramentuose jau gauna savo paveldėjimo laidą, jau dalyvauja amžinajame gyvenime laukdama „palaimintosios vilties ir mūsų didžiojo Dievo bei Gelbėtojo Kristaus Jėzaus šlovės apsireiškimo“ (Tit 2, 13). „Ir Dvasia, ir Sužadėtinė kviečia: 'Ateik!' [...] Ateik, Viešpatie Jėzau!“ (Apr 22, 17. 20).

Šv. Tomas taip apibendrina skirtingas sakramentinio ženklo reikšmes: „Sakramentas yra ženklas, kuris primena, kas įvyko anksčiau, – Kristaus kančią; nurodo, kas per Kristaus kančią atsiranda mumyse, – malonę; pranašauja, tai yra iš anksto skelbia, būsimąjį išaukštinimą.“48
Santrauka

1131  Sakramentai yra Kristaus įsteigti ir Bažnyčiai patikėti veiksmingi malonės ženklai, kuriais mums teikiamas dieviškasis gyvenimas. Regimos apeigos švenčiant sakramentus žymi ir kiekvienam sakramentui būdingas malones. Sakmentai duoda vaisių tiems tikintiesiems, kurie juos priima reikiamai pasirengę.

1132  Bažnyčia teikia sakramentus kaip kunigiškoji bendruomenė, sudaryta iš gavusiųjų kunigystę Krikštu ir įšventintųjų tarnautojų.

1133  Šventoji Dvasia rengia sakramentams Dievo žodžiu ir tikėjimu, kurie priimami į deramai nusistačiusiųjų širdį. Tad sakramentais stiprinamas ir išreiškiamas tikėjimas.

1134  Sakramentinio gyvenimo vaisiai tenka ir atskiram asmeniui, ir Bažnyčiai. Kiekvienam tikinčiajam toks vaisius yra gyvenimas Dievui Jėzuje Kristuje, o Bažnyčiai – didėjanti gailestingoji meilė ir stiprėjanti jos kaip liudytojos misija.

Išnašos

24 Plg. SC 6.

25 Plg. DS 860; 1310; 1601.

26 DS 1600.

27 DS 1601.

28 Šv. Leonas Didysis, Serm. 74, 2.

29 Plg. Lk 5, 17; 6, 19; 8, 46.

30 Plg. Mt 13, 52; 1 Kor 4, 1.

31 Šv. Augustinas, Civ. 27, 17; plg. šv. Tomas Akv., S. th. 3, 64, 2, ad 3.

32 Pijus XII, enc. "Mystici Corporis".

33 LG 11.

34 Ten pat.

35 LG 10.

36 Plg. Jn 20, 21-23; Lk 24, 47; Mt 28, 18-20.

37 Plg. Tridento Susir.: DS 1609.

38 PO 4.

39 SC 59.

40 Indic., c. 8: DS 246.

41 Plg. DV 8.

42 Plg. UR 2 ir 15.

43 Plg. Tridento Susir.: DS 1605 ir 1606.

44 Plg. Tridento Susir.: DS 1608.

45 Šv. Tomas Akv., S. th. 3, 68, 8.

46 Plg. Tridento Susir.: DS 1604.

47 Plg. 2 Pt 1, 4.

48 S. th. 3, 60, 3.

  
‹‹‹ atgaltoliau ›››  

 
 ^^^ į viršų© Katalikų interneto tarnyba, 2003