KBK
 
katekizmas.lcn.lt
Išsaugok, pažink ir perduok tikėjimo lobį
www.biblija.lt     Vatikano II Susirinkimo dokumentai     www.lcn.lt   
 
 
Kas yra katekizmas?    Apie 1996 m. „Katalikų Bažnyčios katekizmą“ (KBK)Nuorodos  
 
 
KATALIKŲ BAŽNYČIOS KATEKIZMO (KBK) TURINYS:

 
‹‹‹ atgaltoliau ›››  
  

Antras skyrius. Dešimt įsakymų / Pirmas poskyris. „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu“

2 skirsnis. Antras įsakymas

Nenaudosi piktam Viešpaties, savo Dievo, vardo (Iš 20, 7).67
Protėviams buvo pasakyta: „Nelaužyk priesaikos“ [...]. O aš jums sakau: išvis neprisiekinėkite (Mt 5, 33–34).
I. Viešpaties vardas yra šventas

2142  Antru įsakymu nurodoma gerbti Viešpaties vardą. Kaip ir pirmas įsakymas, jis išplaukia iš religingumo dorybės ir konkrečiau nustato mūsų žodžių vartoseną, kai kalbama apie šventus dalykus.

2143  Tarp visų Apreiškimo žodžių yra vienas ypatingas: juo apreiškiamas Jo vardas. Dievas patiki savo vardą tiems, kurie į Jį tiki, apreiškia jiems savo Asmens slėpinį. Dovanoti vardą yra pasitikėjimo ir bičiulystės ženklas. „Viešpaties vardas yra šventas.“ Dėl to žmogus negali juo piktnaudžiauti, turi jį atminti, tyliai ir su meile pagerbdamas, 68 savo kalboje minėti tik aukštindamas, šlovindamas ir garbindamas.69

2144  Pagarba Dievo vardui išreiškiama derama pagarba pačiam Dievo slėpiniui ir visiems šventiems dalykams, kuriuos tas vardas primena. Šventybės jausmas susijęs su religingumo dorybe:

Ar šventos baimės ir pagarbos jausmai yra krikščioniški jausmai, ar ne? Niekas negali tuo protingai abejoti. Tai jausmai, kurie tikrai mus apimtų ir būtų labai stiprūs, jeigu mes sąmoningai išgyventume čia pat esantį didingąjį Dievą. Juos patirsime tikrai suvokę Jį esant su mumis. Patirsime tiek, kiek tikėsime, kad Jis yra šalia mūsų. Neturėti tų jausmų reiškia nesuvokti, netikėti, kad Jis tikrai yra su mumis.70

2145  Tikintysis privalo liudyti Viešpaties vardą, be baimės išpažindamas savo tikėjimą.71Pamokslai ir katechezė turi būti perskverbti šventos pagarbos mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardui.

2146  Antru įsakymu draudžiama piktnaudžiauti Dievo vardu, tai yra netinkamai vartoti Dievo, Jėzaus Kristaus, Švenčiausiosios Mergelės Marijos ir visų šventųjų vardus:

2147  Dievo vardu kitiems duodami pažadai įpareigoja Dievo garbe, ištikimybe, tiesakalbiškumu bei valdžia. Jie būtinai turi būti vykdomi. Jų netesėti reiškia piktnaudžiauti Dievo vardu ir tarsi daryti Dievą melagiu.72

2148  Piktžodžiavimas tiesiogiai prieštarauja antram įsakymui. Piktžodžiauti reiškia – viduje arba išorėje – tarti neapykantos Dievui žodžius, Jam priekaištauti, mesti Jam iššūkį, blogai apie Jį kalbėti, nepagarbiai apie Jį atsiliepti, piktnaudžiauti Dievo vardu. Šv. Jokūbas smerkia tuos žmones, kurie „piktžodžiauja tam gražiam [Jėzaus] vardui, kuriuo [yra] pavadinti“ (Jok 2, 7). Piktžodžiavimo draudimas apima ir žodžius, nukreiptus prieš Kristaus Bažnyčią, šventuosius, šventus dalykus. Piktžodžiavimas taip pat yra pastangos Dievo vardu dangstyti nusikaltimus, pavergti tautas, kankinti ar mirčiai pasmerkti žmones. Piktnaudžiavimas Dievo vardu, darant nusikaltimus, sukelia panieką religijai.

Piktžodžiavimas prieštarauja privalomai Dievo ir Jo švento vardo pagarbai. Jis, kaip toks, yra sunki nuodėmė.73

2149  Dievo vardo įterpimas į linkėjimus bloga, nors jais neketinama piktžodžiauti, yra nepagarba Viešpačiui. Antru įsakymu taip pat draudžiama Dievo vardą vartoti magijoje:

Didis Jo vardas, kai tariamas pagerbiant didingą Dievo didybę. Šventas Jo vardas, kai tariamas garbinant Dievą ir bijant Jį įžeisti.74
II. Viešpaties vardo tarimas be reikalo

2150  Antru įsakymu draudžiama melagingai prisiekti. Duoti priesaiką reiškia kviesti Dievą paliudyti tai, kas tvirtinama, šauktis teisingojo Dievo, kad Jis laiduotų, jog prisiekiama teisingai. Priesaika įpareigoja Viešpaties vardu. „Bijosi tik Viešpaties, savo Dievo, Jam tarnausi ir tik Jo vardu prisieksi“ (Įst 6, 13).

2151  Atmesti melagingą priesaiką yra pareiga Dievui. Kaip Kūrėjas ir Viešpats, Dievas yra visokios tiesos pagrindas. Žmogaus žodis arba esti suderintas su Dievu, kaip pačia Tiesa, arba jai prieštarauja. Teisinga ir teisėta priesaika susieja žmogaus žodį su Dievo tiesa. Melaginga priesaika Dievo šaukiamasi, kad jis paliudytų melą.

2152  Priesaikos laužytojas prisiekdamas pažada tai, ko neketina įvykdyti, arba vėliau neįvykdo to, ką buvo pažadėjęs prisiekdamas. Priesaikos laužymas yra didelė nepagarba Tam, kuris yra kiekvieno žodžio Viešpats. Priesaika įpareigoti daryti bloga nesuderinama su Dievo vardo šventumu.

2153  Jėzus antrą įsakymą išdėstė Kalno pamoksle: „Esate girdėję, jog protėviams buvo pasakyta: 'Nelaužyk priesaikos, bet ištesėk Viešpačiui savo priesaikas'. O aš jums sakau: išvis neprisiekinėkite [...]. Verčiau jūs sakykite: 'Taip', jei taip, 'Ne', jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo“ (Mt 5, 33–34. 37).75 Jėzus moko, kad kiekviena priesaika susijusi su Dievu ir kad ja pagerbtinas Jo buvimas kiekviename žodyje. Santūrus Dievo minėjimas kalboje lygiavertis pagarbiam dėmesingumui Jo buvimui čia ir dabar, kurį paliudijame ar paniekiname kiekviena savo ištara.

2154  Sekdama šv. Pauliumi,76 Bažnyčios tradicija suvokė, kad Jėzus nedraudžia prisiekti, jeigu jai tai daroma dėl svarbaus ir teisingo reikalo (pavyzdžiui, teisme). „Prisiekti, tai yra šauktis Dievo vardo tiesai paliudyti, galima tik laikantis tiesos, išminties ir teisingumo.“77

2155  Dievo vardo šventumas reikalauja nesišaukti Jo dėl menkų dalykų ir neprisiekinėti tada, kai priesaiką būtų galima aiškinti kaip pritarimą neteisėtai jos reikalaujančiai galiai. Galima atsisakyti prisiekti, kai to reikalauja neteisėta civilinė valdžia. Priesaikos atsisakytina, kai jos reikalaujama dėl asmens kilnumui ar Bažnyčios bendrystei prieštaraujančių tikslų.

III. Krikščionio vardas

2156  Krikšto sakramentas teikiamas „vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28, 19). Per Krikštą krikščionis Viešpaties vardu pašventinamas ir gauna savo vardą Bažnyčioje. Tai gali būti vardas šventojo – Kristaus mokinio, kurio gyvenimas buvo ištikimybės savo Viešpačiui pavyzdys. Šventasis globėjas mums yra meilės pavyzdys ir laiduoja savo užtarimą. „Krikšto vardas“ taip pat gali išreikšti krikščioniškąjį slėpinį ar dorybę. „Tėvai, krikštatėviai ir parapijos klebonas turi rūpintis, kad nebūtų duodamas krikščioniškai dvasiai svetimas vardas.“78

2157  Krikščionis savo dieną, maldas ir darbus pradeda kryžiaus ženklu: „vardan Dievo – Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.“ Pakrikštytasis paaukoja dieną Dievo garbei ir prašo Gelbėtojo malonės, kuri jam leistų veikti Šventojoje Dvasioje kaip Tėvo vaikui. Kryžiaus ženklas mus stiprina pagundose ir sunkumuose.

2158  Dievas kiekvieną šaukia jo vardu.79 Kiekvieno žmogaus vardas yra šventas. Vardas yra tarytum asmens atvaizdas. Jį reikia gerbti, kaip gerbiame juo vadinamo žmogaus kilnumą.

2159  Gautas vardas yra amžinas vardas. Dangaus karalystėje kiekvieno Dievo vardu pažymėto asmens slaptingas ir nepakartojamas savitumas nušvis visu aiškumu. „Nugalėtojui aš duosiu [...] baltą akmenėlį, o ant akmenėlio bus įrašytas naujas vardas, kurio niekas nežino, tiktai gavėjas“ (Apr 2, 17). „Ir aš išvydau: štai Avinėlis, bestovįs ant Siono kalno, o su juo šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai palydovų, turinčių Jo ir Jo Tėvo vardus, įrašytus savo kaktose“ (Apr 14, 1).

Santrauka

2160  „Viešpatie, mūsų Dieve, koks nuostabus Tavo vardas visoje žemėje!“ (Ps 8, 2).

2161  Antru Dievo įsakymu įsakoma gerbti Viešpaties vardą. Viešpaties vardas yra šventas.

2162  Antru įsakymu draudžiama netinkamai vartoti Dievo vardą. Užgauliai tarti Dievo, Jėzaus Kristaus, Švenčiausiosios Mergelės Marijos ir šventųjų vardus reiškia piktžodžiauti.

2163  Melaginga priesaika šaukiamasi Dievo, kad jis paliudytų melą. Priesaikos sulaužymas yra sunkus nusižengimas Viešpačiui, kuris visada ištikimai vykdo savo pažadus.

2164  „Neprisiek nei Kūrėju, nei kūriniu kitaip, kaip tik teisingai, esant reikalui ir pagarbiai.“80

2165  Per Krikštą krikščionis gauna savo vardą Bažnyčioje. Tėvai, krikštatėviai ir parapijos klebonas turi rūpintis, kad jam būtų duotas krikščioniškas vardas. Šventasis globėjas yra meilės pavyzdys ir laiduoja savo užtarimą.

2166  Krikščionis savo maldas ir darbus pradeda kryžiaus ženklu: „vardan Dievo – Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.“

2167  Dievas kiekvieną šaukia jo vardu.81

Išnašos

67 Plg. Įst 5, 11.

68 Plg. Zch 2, 17.

69 Plg. Ps 29, 2; 96, 2; 113, 1-2.

70 Newman, Par. 5, 2.

71 Plg. Mt 10, 32; 1 Tim 6, 12.

72 Plg. 1 Jn 1, 10.

73 Plg. CIC, can. 1369.

74 Šv. Augustinas, Serm. Dom. 2, 5, 19.

75 Plg. Jok 5, 12.

76 Plg. 2 Kor 1, 23; Gal 1, 20.

77 CIC, can. 1199, §1.

78 CIC, can. 855.

79 Plg. Iz 43, 1; Jn 10, 3.

80 Šv. Ignacas, Ex. spir. 38.

81 Plg. Iz 43, 1.

  
‹‹‹ atgaltoliau ›››  

 
 ^^^ į viršų© Katalikų interneto tarnyba, 2003